Šiuolaikinių kaitlenčių įvairovė kiekvienam leidžia rinktis atsižvelgiant į tai, kas atrodo svarbiau: dizainas, patogumas valyti, galimybė gaminti greičiau ir taupiau, funkcijų skaičius ar tiesiog kaina.
Pasak bendrovės „Avitela” buities technikos vadybininkės Astos Ežerinskienės, šiuo metu populiariausios yra dujinės ir elektrinės stiklo keramikos kaitlentės. Anksčiau naudotos elektrinės ketaus kaitlentės perkamos labai retai. Jomis domisi, pavyzdžiui, poilsio namai ar tie, kurie retai gamina maistą ir rūpinasi tik tiek, kad prireikus galimybė ką nors išsivirti būtų. Ketaus kaitlentės yra pigesnės už stiklo keramikos, bet ir įkaista triskart lėčiau.
„Stiklo keramikos kaitvietės įkaista maždaug per 10 sekundžių. Dar greičiau, per 3-5 sekundes, įkaista turinčiosios vadinamuosius „highlight” kaitinimo elementus”, – sakė A. Ežerinskienė.
Bendrovės „Elektromarktas” buitinės technikos vyriausioji vadybininkė Alina Podelytė teigia, kad perkamiausios yra dviejų „highlight” vietų kaitlentės.
Atsiliepus telefonu neprisvils
Elektrinių kaitlenčių kaina priklauso ir nuo valdymo – ar jis sensorinis, ar mechaninis. Turinčiąsias sensorinį valdymą patogiau valyti, be to, ant kaitlentės lieka daugiau vietos. Galima rinktis ir tokias, kurių valdymas įmontuotas orkaitėje (būna ir elektrinės, ir dujinės).
Pasak A. Ežerinskienės, tokią kaitlentę patogiau valyti nei turinčią mechaninį valdymą, tačiau ji jau negali būti savarankiška – teks montuoti tik virš orkaitės.
Jei valdymas sensorinis, yra galimybė kiekvienai kaitvietei nustatyti skirtingą galingumo lygį – kaitvietės savarankiškos. Brangesniosios turi ir užraktą. Tai, anot A. Podelytės, ypač aktualu jaunoms šeimoms. Nustačius reikiamą galingumo lygį ir kaitlentę „užrakinus”, galima nesibaiminti, kad vaikai programą pakeis.
Kai kurios kaitlentės turi ir priminimo funkciją – žadintuvą. Skaitant knygą ar žiūrint televizorių nustatytu laiku pasigirs garsinis signalas, pranešantis, kad atėjo laikas gaminti.
Kaitlentes, turinčias laikmatį, galima suprogramuoti, kad nustatytu laiku pačios išsijungtų.
„Yra ir tokia funkcija „stop+go”. Jeigu kas nors atėjo ar paskambino, vieno mygtuko spustelėjimu galima nustatyti, kad kaitvietė veiktų tik šilumos palaikymo režimu. Taip niekas neprisvils ir neišbėgs, kol, pavyzdžiui, kalbėsite telefonu. Baigus pokalbį reikia tik paspausti mygtuką, ir patiekalas vėl bus gaminamas taip, kaip buvo nustatyta anksčiau”, – sakė A. Ežerinskienė.
Liekamosios šilumos indikatoriai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų. Stiklo keramikos paviršius gaminant įkaista iki 400-500 laipsnių, ir nukėlus puodą galima nudegti. Šilumos indikatoriai švies tol, kol paviršius atvės iki 55 laipsnių šilumos ir pavojaus nudegti nebebus.
Stiklo keramikos paviršiai gali turėti ir kintamo dydžio kaitvietes, arba vadinamąjį išplėtimą. Tai suteikia galimybę efektyviai naudoti skirtingų diametrų puodus ant tos pačios kaitvietės. Kai kurios kaitlentės gali turėti ir ovalo formos kaitvietę. Taip kaista visas ovalo formos puodo ar, pasak A. Podelytės, dabar labai populiarių stiklinių troškintuvų, dugnas.
Stiklo keramikos kaitlentės gali turėti nerūdijančio plieno apvadus arba būti be jų – šlifuotais kraštais. Valyti patogiau kaitlentę šlifuotais kraštais, tačiau, anot A. Ežerinskienės, plieniniai apvadai apsaugo stalviršį, jei gaminant išbėga skystis – kraštai jį truputį sulaiko, ir skystis nepatenka ant darbastalio.
„Jeigu kas nors kris ant kaitlentės su metaliniais kraštais, nenuskels kampo. Kita vertus, ar taip jau dažnai tie puodai krenta”, – svarstė A. Podelytė.
„Bijo” cukraus
Paskutiniuoju metu labai populiarėja indukcinės kaitlentės, nors ir yra brangesnės. Pasak A. Ežerinskienės, palyginti su paprastomis kaitlentėmis jos leidžia sutaupyti iki 45 proc. elektros energijos ir 50 proc. gaminimo laiko.
Indukcinėse kaitlentėse įmontuota indukcinė ritė, kuri sukuria elektromagnetinį lauką, šiluma susidaro puodo viduje ir tokiu būdu pereina į gaminamą maistą. Kaitinamas tik puodas, tokiu būdu taupoma energija.
„Indukcinės pliusas – nukėlei puodą, ir kaitvietė labai greitai atvėsta, nenudegsi”, – sakė A. Podelytė.
Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad indukcinei kaitlentei tiks ne bet koks puodas. Aliumininiai ar stikliniai indai ant jos paprasčiausiai nešils. Emaliuoti nerekomenduojami elektrinėms stiklo keramikos kaitlentėms, nes emalė lydosi ir gali sugadinti paviršių. Patariama įsigyjant puodą pasidomėti, ar jis tiks indukcinei ar elektrinei kaitlentei – tai turėtų būti pažymėta ant pakuotės.
Pasak A. Podelytės, išeitis mėgstantiems gaminti stikliniuose troškintuvuose ar kituose indukcinėms kaitlentėms netinkamuose induose yra pirkti keturvietę kaitlentę su dviem indukcinėm kaitvietėm.
Beje, stiklo keramikos paviršius reikia labai saugoti nuo uogienių ar kitų saldžių gaminamų produktų, nes prikepęs cukrus paviršių išgraužia, nuvalius liks dėmės. Indukcinėms tai negresia, nes paviršius gaminant išlieka šaltas.
Stiklo keramikos ir stiklinių paviršių nepatartina valyti aštriais šepetėliais bei valikliais. Jiems yra skirti specialūs valikliai. Pasak A. Ežerinskienės, kai kuriuose orkaitės ir kaitlentės komplektuose būna ir specialūs gremžtukai kaitlentei valyti.
Dujinės kaitlentės gali būti ir nerūdijančio plieno, ar stiklo, o jei kombinuotos su elektrinėmis kaitvietėmis – ir stiklo keramikos. Renkamasi, anot A. Podelytės ir A. Ežerinskienės, derinant prie interjero.
Dujinių kaitlenčių laikikliai gaminami iš dažyto metalo arba iš ketaus. Pastarosios, nors ir brangesnės, yra populiaresnės. Šiurkštus ketaus paviršius neleidžia slidinėti puodams, be to, jis ilgaamžiškesnis – apdegus geležiai dažai po kiek laiko ima luptis.
Kai kurios dujinės kaitlentės turi dviejų diametrų degiklius viename – tas pats degiklis gali degti ir mažesnio, ir didesnio diametro liepsna, galima uždegti ir abi iškart.
Apsauga nuo dujų nuotėkio, anot A. Ežerinskienės, labai patogi turintiems mažų vaikų – jei vaikas atsuks dujas, bet neįskels kibirkšties ir jų neuždegs, dujos netekės.
Įprastai dujinės kaitlentės turi tik mechaninį valdymą. Vis dėlto, anot A. Ežerinskienės, visai neseniai pasirodė naujovė – dujinė kaitlentė ant stiklinio paviršiaus su sensoriniu valdymu.
