Jeigu nėra galimybės kasdien pabūti gryname ore, gamtoje, bute galima pasimėgauti želdynų, miškų, pievų kvapais. Juos skleidžia ką tik nuskinti arba džiovinti augalai: gėlės, medžių šakelės, lapų kompozicijos, džiovinti žiedlapiai, serbentų, aviečių lapai, melisos, kiečiai, pipirlapės, mėtos, obuoliai ir visi citrusiniai vaisiai. Džiovinti augalai sudedami į dekoratyvius indus, uždengiami ir išdėliojami po butą. Visa tai vadinama fitodizainu – sausų ir ką tik nuskintų augalų panaudojimu buto interjere.
Svarbu tinkamai pasirinkti
Įvairūs skirtingų formų augalai savo kvapais gerina savijautą, didina darbingumą, ramina – tik reikia mokėti sukurti atitinkamas jų puokštes bei kompozicijas. Be to, augalai atlieka ir sanitarinę funkciją: sugeria dulkes, prisodrina aplinką deguonies, sumažina patogeninių organizmų kiekį, nes patalpose šių būna tūkstančiai.
Pamerktos tujos šakelės arba vazonėlyje žydinčios chrizantemos kambario oro mikrobų kiekį sumažina 50–77 procentais. Orą valo pelargonijos, tradeskancijos, begonijos, agava, alavijas ir kiti augalai. Ne veltui jie butuose auginami jau labai seniai. Pastaruoju metu kuriamas ir medicininis fitodizainas – kai estetinis augalų poveikis derinamas su gydomuoju efektu. Kuriant fitodizainą svarbu pasirinkti tiek augalų, kiek jų yra būtina. Kai jų būna per daug – ima skaudėti galvą, pakyla kraujospūdis, padidėja pulsas. 20 kvadratinių metrų plote turėtų būti ne daugiau kaip šeši augalai.
Kvepiantis butas
Butą galima aromatizuoti. Reikia paimti skudurėlį, pamirkyti jį kvapiame skystyje: augalų nuovire, ištraukoje, ar ant jo užlašinti keletą lašų eterinio aliejaus – ir juo pavalyti grindis, palanges ar baldus. Galima sudeginti džiovintų žolių, arba kvepiančius augalus sudėjus į kiaurasamtį palaikyti virš verdančio vandens. Orą aromatizuos ir džiovinti augalai lėkštutėse, padėtose ant šildymo prietaisų.
Citrusiniai vaisiai gražiai atrodys dekoratyviniuose induose, o kvapą geriau skleis tada, jeigu jų odelė bus truputį pažeista. Aplinką galima aromatizuoti kvepiančių žolių pagalvėlėmis. Į tankaus medvilninio audinio pagalvėlę įberiama džiovintų žiedų, lapų, šakelių. Padėtos šalia įprastų pagalvių jos ypač tiks miegamajame, taip pat drabužių spintoje, svečių kambaryje netoli radiatorių.
Patalpos aromatizuojamos skirtingais kvapais. Prieškambariui tiks citrinos, čiobrelių, arbatmedžio, spygliuočių augalų kvapas – toks stabdo mikroorganizmų dauginimąsi. Čia galima ant pakabų pakabinti ir dekoratyvinį maišelį, prikimštą žolelių. Svetainėje kvapas turi malšinti įtampą, nuovargį po darbo dienos, sukurti gerą nuotaiką – čia tiks citrinos, levandų, santalo, rožių kvapai. Pakilią nuotaiką dovanos citrusinių vaisių aromatas.
Virtuvė bus jaukesnė, jei ją aromatizuosite mėtų, bazilikų, melisų, gvazdikėlių kvapais. Darbo kambaryje susikaupti padės šalavijai, kininis citrinvytis, kadagys, pipirmėtės, kiparisas, rozmarinai. Miegamajame turi vyrauti levandų kvapas – jis veiksmingas ir nuo nemigos. Panašiai veikia melisų, ramunių, kedro, santalo kvapas. Levandų ir citrinos kvapų derinys slopina stresą, depresiją, atstato harmoningą emocinę būseną.
Vaikų kambaryje tvyrantis kvapas turi būti švelnus. Labiausiai tam tinka vaistinės ramunėlės. Moksleivio kambario kvapai turi padėti susikaupti, gerinti atmintį – tokį aromatą skleidžia cinamonas, isopai, kalendros, medetkos, pipirmėtės.
Ypač svarbu butą aromatizuoti prasidėjus gripo, kvėpavimo takų infekcijų epidemijoms. Virusus, bakterijas, grybelius naikina eukalipto, citrinos, arbatmedžio, pušies, kedro, rozmarinų, čiobrelių, pipirmėtės kvapai. Verta žinoti, kad sintetiniai gaivikliai tik aromatizuoja ir jokio kito poveikio neturi. Natūralūs kvapai ir dezinfekuoja, ir veikia psichologiškai.
Sveikatai ir grožiui
Pirties garinėje oras aromatizuojamas ant įkaitintų akmenų užliejus užpilo, nuoviro, spiritinės trauktinės. Galima užlašinti eterinio aliejaus – du lašus penkių kvadratinių metrų plotui. Ypač gerai organizmą veikia kvapai apsirengimo patalpoje, mat ten per įkaitusio kūno odą aromatingos medžiagos skverbiasi ypač intensyviai. Tačiau būtina atminti, kad eterinis aliejus yra degi medžiaga, todėl pirtyje ir saunoje reikia elgtis atsargiai – ant kaitinimo prietaisų gryno eterinio aliejaus neturi pakliūti.
Ruošiant vonią į emaliuotą indą įdedama 100–200 gramų kvapios žaliavos, sudėtos dvigubame marlės maišelyje, tada užpilama 2–3 litrai verdančio vandens. Uždengtas indas palaikomas valandą. Paskui viskas supilama į vandens vonią. Vandens temperatūra turi siekti 36–38 laipsnius; lepinamasi apie 15 minučių. Maišeliu su žaliava galima ir apsitrinti.
Vonios žaliavą galima paruošti iš čiobrelių, levandų, šalavijų, mairūnų, pipirmėčių, ramunėlių, bazilikų, pušies – ypač tokioje vonioje patartina pasilepinti po sunkios darbo dienos. Persišaldžius – iš bazilikų, cinamono, citrinos, eukalipto, imbiero. Pavargusioms kojoms padės pipirmėčių vonia. Besiskundžiantieji širdies veiklos sutrikimais vonioje kaitintis turėtų su saiku.
Į vonią pilamą eterinį aliejų reikia sumaišyti su šaukšteliu druskos arba su šaukštu medaus. Aliejaus užtenka 3–5 lašelių. Aromatingą garų vonelę galima paruošti ir veidui – tokia procedūra išvalo odą, išplečia kraujo indus, sustiprina prakaito liaukų veiklą, pagerina limfos apykaitą, nuramina nervus. Oda tampa minkšta ir švelni. Garų vonelės ypač tinka riebiai, sugrubusiai, suvytusiai, užterštai, pablyškusiai, labai raukšlėtai odai. Jei odos poros išsiplėtusios – patartina pridėti liepų ir beržų lapų. Sausai ir jautriai odai tiks ramunėlių, krapų, medetkų ir šalpusnių vonelės. Baigus procedūrą ant veido užtepama kaukė.
Karšti kompresai veido odą veikia panašiai kaip garų vonelės. Jie daromi iš ramunėlių ir kraujažolių nuoviro, dedami keturis kartus laikant po dvi minutes.
