Langų dekoravimo ar jų uždengimo priemonės – užuolaidos, portjeros, žaliuzės – akį traukia spalvų bei dizaino gausa, kurioje vis sudėtingiau susiorientuoti. Pasirinkimą dažnai palengviname pačiu paprasčiausiu būdu – kreipiamės į šioje srityje dirbančius dizainerius, bendradarbiaujančius su įvairiomis langų dekoravimo medžiagų prekybos įmonėmis. Prekybininkai, siekdami didesnio pelno, vilioja vartotoją, masindami jo akį estetika, bet neakcentuodami praktinių aspektų. Gamintojas, siekdamas mažinti gaminio savikainą, renkasi pigesnes, bet nelabai kokybiškas žaliavas.
Eksploatuojamos nekokybiškos užuolaidų ar portjerų medžiagos (audiniai ar trikotažinės medžiagos) kelia nemažai problemų: išskalbus ar nuo saulės (ultravioletinių) spindulių išblunka spalvos, medžiagos struktūroje vyksta destrukciniai reiškiniai, mažinantys audinio ilgaamžiškumą, negrįžtamai deformuojasi forma, lyginant nepavyksta atsikratyti gręžimo metu susidariusių raukšlių ir t. t. Visa tai mus erzina. Kad taip neatsitiktų, rinkdamiesi medžiagas nepamirškime pažvelgti į gaminio sudėties bei priežiūros etiketes ar į kortelę, kurioje nurodomos audinio charakteristikos: storis, tankumas, vieno kvadratinio metro masė (šios charakteristikos labai svarbios, kad užuolaidos būtų lengvai drapiruojamos, t. y. gerai „kristų”) bei pluoštinė (cheminė) sudėtis, nulemianti eksploatacines savybes. Pravartu žinoti ir audinių nudažymo technologinius parametrus, tačiau jie vartotojui dažnai yra nepasiekiami…
Asortimentas
Rinkoje siūlomi įprasti bei naujos kartos audiniai, turintys daug pranašumų: jie yra nedegūs, gryninantys orą, lengvai prižiūrimi. Audiniai, idealiai tinkantys biurams, viešbučiams, restoranams, kavinėms, ligoninėms, sanatorijoms, yra ypatingi tuo, kad sugeria iš aplinkos įvairius kvapus, tabako dūmus, panaikina kvapus iš gatvės. Pastarųjų audinių nereikia dažnai skalbti. Tai mažina priežiūros kaštus ir prailgina audinio eksploatavimo laiką. Tokie audiniai atitinka griežtus higienos reikalavimus: apsaugo nuo mikroorganizmų bei bakterijų, yra funkcionalūs. Jų sudėtyje yra komponento, kuris ne tik sugeria dulkes bei kitus aplinkos teršalus (pvz., formaldehidą, kurio yra mediniuose balduose, klijuose, laminate, tapetuose ir kt.), bet ir juos neutralizuoja.
Šilkas, aksomas, organza, veliūras, tiulis, satinas, drobė, tvidas, tafta, gobelenas – tai terminai, kuriais vadinamos užuolaidų bei portjerų medžiagos. Tačiau tai tik pavadinimai, atspindintys tekstilės medžiagų gamybos būdą ar struktūrą, bet mažai sakantys apie jų sudėtį.
Vartotojo ausis turėtų išgirsti natūralių pluoštų – šilko, medvilnės bei lino – terminus. Šie audiniai yra patrauklūs savo „ekologiškumu” bei etnine dvasia. Sintetiniai pluoštai – poliesteris, akrilas, poliamidas – vilioja ir prekybininką, ir vartotoją gera kaina. Tai pluoštai, iš kurių dažniausiai gaminamos portjerų ir užuolaidų medžiagos.
Savybės ir priežiūra
– ŠILKINIAI AUDINIAI sulaukia didžiausio pripažinimo. Šilkas buvo minimas jau Aristotelio laikais ir tapo svarbiu prekiniu kapitalu tiek Graikijoje, tiek Romoje. Dar Romos imperijoje už šilką buvo atsilyginama tuo pačiu kiekiu aukso. Šiomis dienomis šilkas yra tarsi elegancijos sinonimas. Šilko pluoštas yra pats stipriausias iš visų natūraliųjų pluoštų. Jo gija yra netgi stipresnė už to paties skerspjūvio ploto plieno giją. Šilkas gerai sugeria drėgmę, lengvai dažomas, gerai išlaiko jam suteiktą formą, lengvai drapiruojamas, o į draperijas krintanti šviesa dėl pluošto blizgesio sukuria nuostabų spalvų žaismą. Dėl saulės spindulių audiniuose vyksta destrukciniai procesai. Šilkiniai audiniai pasižymi vidutiniu atsparumu trinčiai, glamžymui. Šilko užuolaidos gali būti skalbiamos, o po skalbimo tankūs audiniai nesusitraukia. Retesni audiniai skalbiami tankėja, todėl sumažėja jų matmenys. Audiniai negali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu). Šilkinius audinius geriausia skalbti rankomis su šampūnais, kurie pašalina riebalines dėmes ir juos atgaivina. Nepatartina naudoti šarminių šampūnų ar tokių priemonių, kuriose yra vaško, naftos ar jos produktų, nes šie produktai palieka riebalinių dėmių. Jei šilkiniai audiniai elektrinasi (įsielektrinusios užuolaidos labiau pritraukia dulkes), į skalavimo tirpalą reiktų įpilti plaukų kondicionieriaus. Šilkas greitai džiūsta, jo negalima džiovinti automatinėje džiovyklėje ar gręžti, geriausia džiovinti susukus į rankšluostį. Audiniai lyginami ne aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu su garais. Lyginami šilkiniai audiniai gali pagelsti arba išblukti.
– MEDVILNINIŲ AUDINIŲ savybės labai priklauso nuo jų apdailos, pluošto grynumo. 100 proc. medvilninis audinys yra matinis, gerai drapiruojamas ir lygus liečiant. Jei jam netaikyta speciali glamžumą mažinanti apdaila, labai glamžosi. Rūgštys, patekusios ant audinio, yra kenksmingos. Net ir nuo vaisių sulčių susidaro dėmės, kurias kuo skubiau reikėtų išplauti šaltu vandeniu. Veikiami saulės spindulių audiniai oksiduojasi ir pagelsta. Balti audiniai gali būti skalbiami 95, spalvoti – ne aukštesnės kaip 60, o labai tamsių spalvų – ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros vandenyje. Šiltame vandenyje skalbiami audiniai, neapdoroti specialiomis priemonėmis, traukiasi. Balti audiniai gali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi visais įprastais valikliais, tačiau tai mažina pluošto ilgaamžiškumą. Audiniai gali būti lyginami ir aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu.
– LININIAI AUDINIAI yra 2–3 kartus stipresni už medvilnę, lengvai dažomi, labai glamžūs, gali būti virinami, nepažeidžiant jų struktūros. Iš audinių užfiksuotos klostės gerai išlaiko formas, bet briaunų zonose greitai dyla. Balti audiniai gali būti skalbiami 95 laipsnių, spalvoti – ne aukštesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje, gali būti lyginami ir aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu, balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, sausai valomi įprastais tirpikliais.
– AKRILINIAI (AKRILANINIAI) AUDINIAI greitai išdžiūsta sudrėkinus, minkšti liečiant, pasižymi dideliu atsparumu spalvai, deformacijoms, gerai išlaiko suteiktą formą, neglamžūs, gerai drapiruojami, nesitraukia skalbiant, atsparūs saulės spinduliams, įvairioms cheminėms medžiagoms. Dėl šių savybių jie yra nesudėtingai prižiūrimi. Audiniai gali būti skalbiami ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros vandenyje, lyginami ne aukštesnės kaip 120 laipsnių temperatūros lygintuvu, negali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu).
– ACETATINIAI AUDINIAI yra stiprūs, blizga kaip šilkas, blogai sugeria drėgmę, greitai džiūsta, nesitraukia, nesiglamžo, gerai drapiruojami. Jie gali būti skalbiami ne aukštesnės kaip 30 laipsnių temperatūros vandenyje, lyginami ne aukštesnės kaip 120 laipsnių temperatūros lygintuvu, negali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu).
– POLIAMIDINės TRIKOTAŽINĖS MEDŽIAGOS BEI AUDINIAI (nailonas, kapronas) yra stiprūs, blogai sugeria drėgmę, greitai džiūsta. Baltos medžiagos turi būti skalbiamos atskirai nuo spalvotų, kad nepapilkėtų, eksploatuojant gali pagelsti, tačiau negali būti balinamos priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomos tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu). Jos gali būti skalbiamos ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros vandenyje automatinėmis skalbimo mašinomis, skalbiamos pumpuruojasi (pilinguojasi). Kai kurių medžiagų negalima lyginti arba jos turėtų būti lyginamos ne aukštesnės kaip 120 laipsnių temperatūros lygintuvu be garo.
– POLIESTERINĖS TRIKOTAŽINĖS MEDŽIAGOS IR AUDINIAI yra matiniai ar net labai blizgūs, stiprūs, neglamžūs ir gerai išlaiko jiems suteiktas formas, blogai sugeria drėgmę, labai atsparūs trinčiai, nesiglamžo, linkę elektrintis, nejautrūs daugumos rūgščių, šarmų tirpalų poveikiui, atsparūs saulės spindulių poveikiui, atspariausi iš visų sintetinių medžiagų aukštų temperatūrų poveikiui. Medžiagos gali būti skalbiamos ne aukštesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje, lyginamos ne aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu, negali būti balinamos priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomos tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu).
Panašiomis savybėmis pasižymi bei panašiai prižiūrimos ir kitos interjere naudojamos tekstilės medžiagos: sienų, baldų apmušalai, servetėlės, staltiesės ir netgi drabužiai. Tačiau skirtingos paskirties tekstilės gaminių ar daiktų apmušalų priežiūrai reikalingi skirtingi valymo būdai (skalbimas, sausas valymas, siurbimas ir pan.) ir skirtingos priemonės. Visais atvejais valymo priemonės parenkamos pagal valomojo ir valančiojo elemento cheminę sudėtį ir konstrukciją (geometrinę sandarą).
Bendri patarimai
Užuolaidos ir portjeros turi būti reguliariai prižiūrimos, nes jose labai greitai kaupiasi dulkės ir kiti nešvarumai. Todėl:
– nukabinę gerai apžiūrėkite, ar gaminiai yra nepažeisti, neišblukę nuo saulės spindulių, nes pažeistų jų neverta skalbti ar valyti;
– skalbkite pagal instrukcijas, nurodytas priežiūros etiketėse, arba patys parinkite priežiūros priemones, atsižvelgdami į medžiagų savybes ir nešvarumo laipsnį;
– didelių matmenų, brangias ar peršviečiamas užuolaidas geriau skalbti rankomis vonioje, o ne automatinėje skalbimo mašinoje;
– užuolaidas ir portjeras iš neglamžių medžiagų džiovinkite šlapias pakabinę ant karnizų – nereikės lyginti;
– kartais užuolaidos ir portjeros gali būti prižiūrimos reguliariai nusiurbiant mažos siurbiamosios galios siurbliais su vibruojančiais antgaliais.
Tik reguliari, teisinga ir kruopšti interjere naudojamų tekstilės medžiagų, linkusių kaupti dulkes ir kitus nešvarumus, priežiūra padės sukurti ne tik estetišką, bet ir higienišką namų atmosferą!
