Santechnika tikrai nėra ta sritis, kurioje reikėtų taupyti: visų pirma, santechnikos gedimų pasekmės itin skaudžios, antra, didesnį remontą paprastai darome kas dešimt metų. Dėl šių priežasčių įsigijus pigius, bet nekokybiškus gaminius, gali tekti atlikti ir visai neplanuotą didesnį ar mažesnį remontą.
Naudokitės profesionalių santechnikų – montuotojų paslaugomis. Bet kokia saviveikla gali baigtis ne tik įrangos sugadinimu, bet ir kaimynų užtvindymu. Taip pat nerekomenduojama taupyti perkant įvairias jungiamąsias sandarinančiąsias detales (movos, sifonai), sandarinimo priemones (silikonas, glaistai). Šiuo atveju labai svarbus jų patikimumas.
Ypač atidžiai reikėtų rinktis prietaisus, kurių funkcionalumas priklauso nuo susidėvinčių mechanizmų: pvz., unitazai, maišytuvai, dušo sistemos, masažinės vonios, potinkinės sistemos. Būtinai išsiaiškinkite, kokią garantiją suteikia gamintojas, ar Lietuvoje yra gamintojo atstovai, kurie operatyviai galėtų spręsti techninius klausimus ir problemas, jei tokios iškiltų.
Vandenį ir laiką taupanti santechnika – į kokius parametrus reikėtų atkreipti dėmesį?
Įvairių tyrimų duomenimis, žmonės santykinai vis daugiau laiko praleidžia vonios kambaryje, tad jame turi būti sumontuota estetiška, patogi, nepriekaištingai funkcionuojanti santechninė įranga. Garsiausi Europos gamintojai itin didelį dėmesį skiria ekologijai, taupumui.
Vandens taupymo tikslu buvo sukurtas vienasvirtis vandens maišytuvas, kurio mechanizmas leidžia labai greitai sureguliuoti vandens srautą bei temperatūrą.
Plačiai rinkoje žinomi „Hansgrohe” maišytuvai turi integruotą aeratorių, kuris praturtina vandenį oro, formuoja vandens srovę suteikdamas jai minkštumo, sulaiko kalkių nuosėdas ir taupo vandenį.
Kita duše vandenį taupanti technologija – „Raindance”. Ji leidžia sunaudoti kur kas mažiau vandens maudantis duše, nes vanduo dušo galvutėje maišomas su oru ir gaunamas lietaus efektas: su gerokai mažesniu vandens kiekiu sukuriamas stipraus ir gausaus lietaus efektas.
Kad nereikėtų naudoti daug laiko, energijos ir vandens prižiūrint dušo kabinas, stiklą gamintojai padengia specialiu apsauginiu sluoksniu. Paprasto lakštinio stiklo paviršius yra akytas, todėl jame kaupiasi nešvarumai, apnašos, kurias sunku pašalinti. Vandenyje esančios geležies, mangano, silicio druskos chemiškai reaguoja su stiklu ir suteikia jam nemalonų atspalvį.
Kiekvienas gamintojas turi savo technologijas, pvz., „Huppe Anti-Plaque”, kurios esmė – ant stiklo suformuojamas sluoksnis, ant kurio neužsilaiko vandens lašai ir nuteka žemyn, vandenyje esančios medžiagos nesijungia su stiklo paviršiumi.
Panašų vandens atstūmimo principą vis plačiau naudoja ir keraminių santechnikos prietaisų gamintojai. Šis pasirinkimas padeda mažinti aplinkos taršą. Danga gaminama iš nekenksmingų medžiagų, ir ją labai lengva prižiūrėti: ant paviršių nelimpa purvas, nereikia naudoti specialių cheminių valymo priemonių ir tai, be abejonės, taupo Jūsų laiką ir pinigus.
Kokį unitazą rinktis – pakabinamą, ar pastatomą? Ar rėmai, esantys sienoje, nesuges, ir nereikės po to griauti sienos?
Tai vienas dažniausiai klientų užduodamų klausimų. Rinkoje pasirodžius pakabinamiems unitazams išsisprendė viena labiausiai erzinanti estetinė problema: atviri kanalizacijos vamzdžiai. Pasirinkus pakabinamą unitazą, galima surasti įdomių dizaino sprendimų ir atsiranda žymiai daugiau galimybių išnaudoti vonios erdvę. Potinkinį rėmą galima montuoti prie sienos, kampe ar tiesiog viduryje vonios. Mūsų siūlomas šveicariškas rėmas „Geberit” išlaiko iki 400 kg svorį. Visas rėmo techninis aptarnavimas vykdomas per nuleidimo klavišo angą, tad baimintis, kad teks griauti sieną tikrai nereikia.
Termostatinis maišytuvas – kas tai?
Termostatinį maišytuvą paprastai rekomenduojame montuoti dušo kabinoje. Jis pasižymi dideliu ekonomiškumu: veikia taip, kad pakilus vandens slėgiui sistemoje, vandens temperatūra nesikeičia, t. y. maišytuvas paima tiek šalto vandens, kad palaikytų pastovią temperatūrą. Nustačius maišytuvo rankenėlę ties 38 laipsniais, atsukę maišytuvą visada turėsite šią temperatūrą.
Koks turėtų būti apšiltinimo medžiagos stiprumas gniuždant, kad grindys nepradėtų linguoti?
Sausojo grindinio šildymo esmė – vamzdis ne įbetonuojamas, o įmontuojamas į specialias reflektorines plokštes, ant kurių tiesiai galima kloti grindų dangą. Plokštės atlieka betono funkciją skleisti šilumą. Šią sistemą sudaro šios pagrindinės medžiagos: šilumos izoliacijos sluoksnis (polistireninis putplastis), plėvelė, reflektorinė plokštė, vamzdis ir grindų danga.
Lietuvoje sausosiomis grindų šildymo sistemomis prekiauja keletas įmonių, skiriasi jų parduodamų reflektorinių plokščių matmenys. Vamzdis paprastai būna 14 ar 20 mm skersmens ir 2 mm storio sienelėmis. Izoliacinio sluoksnio minimalus aukštis – 25 mm, geriausiai tiktų EPS 80 (M17) klasės izoliacinės plokštės. Prieš sistemos montavimą būtini apskaičiavimai ir planas. Dažniausiai tai atliekama specialiomis programomis, tad rekomenduojam kreiptis į šių sistemų pardavėjus.
Esant grindiniam šildymui tinka keraminės plytelės arba parketas. Šildomoms grindims geriausiai tiks trisluoksnis parketas. Jeigu pasirinksite masyvo parketą, būtų gerai, kad jis būtų iki 16 mm storio. Geriausiai šildomoms grindims tiks ąžuolas, neblogomis savybėmis pasižymi ir Lietuvoje dažniausiai naudojamas uosis. Jeigu parketas bus klijuojamas prie pagrindo, pirkdami klijus nepamirškite informuoti pardavėjus, kad parketas bus klijuojamas ant šildomų grindų.
