Prieš keletą metų Lietuvoje suaktyvėjusi tendencija iš didžiųjų miestų keltis į priemiesčius pirmiausiai susijusi noru gyventi ekologiškesnėmis sąlygomis bei kvėpuoti švaresniu oru. Tačiau ar priemiesčiai, kurie kuo toliau, tuo labiau darosi panašesni į miestą, iš tiesų gali mums tai garantuoti? Tai vienas iš aktualių klausimų, kylančių jauniems žmonėms, neapsisprendžiantiems kur norėtų gyventi – atokesniame, bet lyg ir švaresniame priemiestyje, ar patogiame, bet užterštame mieste.
Didelis oro taršos rizikos veiksnys – namų židiniai
Anot Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Zitos Šilienės, teršalų koncentracija ore yra ribojama teisės aktais – tiek europiniais, tiek vietiniais. Tačiau miestuose, žinia, didžiausias taršos šaltinis yra transportas, kuris sunkiai kontroliuojamas. Kaip rodo agentūros stebėjimo stočių duomenys, didžiausias oro užterštumas būna tose vietose, kuriose yra tankus gatvių tinklas ir dideli transporto srautai. Vilniuje dažnai stebimas padidėjęs oro užterštumas ir senamiestyje. Nors čia nėra intensyvaus transporto, tačiau teritorija užstatyta labai tankiai, o tai trukdo sklaidytis teršalams. Be to, senamiestyje daugelis žmonių įsirengia židinius, kurie, ypač žiemą, kūrenami.
„Taigi labiausiai oras užterštas miesto centre arba prie stambių magistralių. Pakraščiuose transporto tarša mažėja, tačiau tai dar nereiškia, kad oras ten visada švaresnis. Kita vertus, oro taršos židinių gali susidaryti ir individualių namų kvartaluose, jei gyventojai šildymui naudoja kietąjį kurą. Kai turėjome kelias švelnias žiemas, kurių metu kūrenimas nebuvo labai intensyvus, o pakankamai stiprus vėjas išsklaidydavo teršalus, taip ir būdavo: centre ir prie magistralių nustatydavome didesnį oro užterštumą nei miesto pakraščiuose.
Kai žiemos buvo šaltos, oro užterštumas padidėdavo individualių namų kvartaluose. Tačiau iš esmės šiuose kvartaluose oras būna užterštas tam tikru laiku – per šalčius ir esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms. Tuo tarpu transporto tarša išlieka ir per šalčius, ir per karščius. Taigi galima teigti, kad miesto pakraščiuose oras yra švaresnis“, – teigė Z. Šilienė.
Visgi pašnekovė pažymėjo, kad oro kokybė individualių namų kvartaluose didele dalimi priklauso ir nuo žmonių veiklos. Pavyzdžiuose, priemiesčiuose pavasarį ir rudenį kiemuose neretai deginama žolė ir kitos atliekos, o tai taip pat stiprus taršos šaltinis. Dar vienas šių kvartalų rizikos veiksnys – židiniai. Kuo dažniau gyventojai juos kūrena, tuo labiau teršia savo aplinkos orą.
Anot specialistės, nuogąstavimai, kad priemiesčiuose nusėda miesto kaminų teršalai, šiandien jau neturi pagrindo.
„Visos naujos gamyklos turi vadinamuosius geriausiai prieinamus gamybos būdus, tai yra, tarša griežtai reglamentuota. Senos gamyklos taip pat turėtų būti rekonstruojamos, nes kas penkerius metus tenka atnaujinti taršos leidimus. Gamyklų tarša labai priklauso nuo kaminų aukščio. Šiuo metu jie projektuojami aukšti – 100-150 m, kad teršalai pakiltų kuo aukščiau, kur reaguotų su kitomis medžiagomis ir po truputį sklaidytųsi. Jie netgi gali niekur ir nenusėsti. Aišku, būna oro sąlygų, kai ir iš aukštų kaminų teršalus spaudžia prie žemės, tačiau keturios Vilniaus oro kokybės stebėsenos stotys didelių pokyčių nefiksuoja. Pasitaikė atvejų, kai kiek padidėjusi anglies dioksido koncentracija buvo fiksuojama prie antrosios Lazdynų elektrinės, kai vėjas teršalus atputė nuo Savanorių prospekte esančių kaminų“, – aiškino Z. Šilienė.
Gamyklų keliama tarša, anot pašnekovės, po truputį reguliuojama, ko negalima pasakyti apie transporto srautus. Tiesa, naujiems automobiliams jau įvedami nauji standartai, tačiau didžioji dauguma mūsų gatvėmis riedančių automobilių visgi yra seni.
Kaip oro kokybę veikia sezoniškumas
Oro tarša miestuose priklauso ir nuo sezoniškumo. Pavasarį oro kokybė prastėja tuomet, kai būna ilgesnis saulėtų ir sausų dienų periodas. Tuomet savo darbą atlieka dulkės. Lygiai taip pat ir rudenį oro kokybė pablogėja prasidėjus bobų vasarai, kuria mes visi džiaugiamės. Mat šiltas oras pas mus atkeliauja perėjęs visą industrinę Europą, iš kurios atsineša ir teršalus. Panašiai ir vasarą – karščio bangos paprastai mus pasiekia iš Pietryčių stepių. Oro srovės iš ten atkeliauja kartu su visomis jų dulkėmis.
„Taigi, kai žmonės liūdi, kad nesulaukia karštų orų, aplinkosaugininkai džiaugiasi. Lietingas, vėjuotas, šaltas oras paprastai būna švaresnis. Visgi ilgiausiai padidėjusi tarša stebima pavasarį ir ypač šaltomis žiemos dienomis. Nors iš Šiaurės ateinančios oro masės visada būna švaresnės, taršą sudaro intensyvus kūrenimas“, – pasakojo AAA atstovė.
Ar galima teigti, kad dideliuose miestuose oras užterštas labiau nei mažesniuose? Viena vertus, taip, kadangi dideliuose miestuose yra daugiau automobilių. Kita vertus, jei miesto valdžia mažai dėmesio skiria miesto gatvių tvarkymui, mažesniame mieste oras gali būti užterštas labiau nei dideliame. Pavyzdžiui, Šiauliuose, nors jis ir mažesnis už Vilnių, pastaruosius porą metų dažniau stebimas padidėjęs oro užterštumas. „Didžiausia problema – kietosios dalelės, kurios kaupiasi visur – ant asfalto, šaligatvio, žemės, todėl labai svarbu surinkti per žiemą gatvėse išpiltą smėlį. Kitas svarbus aspektas – ar užlopomos duobės, nuo kurių taip pat nuolat kyla dulkės“, – aiškino pašnekovė.
Grįžtant prie priemiesčių problemų, taip pat labai svarbu, kokiu atstumu nuo magistralės įsikūrusi gyvenvietė. Turint omenyje, kad individualių namų savininkai savo kieme neretai turi ir daržus, specialistė primena, kad gyventi, auginti daržoves ar ganyti gyvulius 100-200 m spinduliu nuo magistralės nederėtų. Jei magistralę nuo gyvenamosios aplinkos skiria tankūs želdiniai, standartuose kalbama apie keliasdešimt metrų atstumą. Aplinkosaugininkai visgi turbūt būtų griežtesni ir patartų laikytis didesnių atstumų.
Oro taršos poveikis sveikatai įrodytas
Pasak Europos ekspertų, oro tarša kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai. Dėl oro taršos per pastaruosius 20 metų gerokai padaugėjo ūminių kvėpavimo infekcijų, kurios tapo pagrindine vaikų iki 5 metų mirtingumo priežastimi. Viena iš 3 vaikų ligų taip pat gali būti užterštos aplinkos pasekmė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., gyventojų amžius pailgėtų 3–5 metais, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., o kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.
Kietosios dalelės dėl savo smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Oro užterštumas didina širdies smūgio ir insulto riziką bei skatina aterosklerozės vystymąsi, o lakiųjų organinių junginių didelės koncentracijos aplinkos ore gali sukelti vėžinius susirgimus.
Padidėjusio oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai, kai dirginami viršutiniai kvėpavimo takai. Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima rimtai susirgti. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms.
