Atliekos. Atliekų tvarkymo problemos. Atliekų tvarkymo hierarchija ir principai.
Atliekos tai – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas (gyventojas, įmonė arba organizacija) atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti. Buitinių, tame tarpe pavojingų atliekų, kiekis auga grėsmingais tempais visame pasaulyje.
Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai atsikrato 300 kg, o europietis – 450 kg atliekų. Ateities prognozės nedžiuginančios – per 5 metus nesunkiai pasieksime Europos vidurkį. Didėjntis atliekų kiekis kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Laikui bėgant atliekos tampa vis vertingesniu ištekliu. Atliekas, kurių tvarkymas reglamentuojamas (pakuočių atliekas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, biologiškai skaidomas atliekoms ir padangas), imama pakartotinai naudoti, perdirbti ir iš jų gaminti energiją. Biologiškai perdirbamas atliekas nukreipiant nuo sąvartynų ir vis daugiau atliekų perdirbant bei panaudojant prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.
Tačiau nepaisant šių sėkmingų procesų, atliekų tvarkymas vis dar tebėra problema. Atliekų kiekis ir toliau didėja. Apie 90 procentų visų atliekų patenka į mūsų šalyje patenka į sąvartynus, taip prarandant didelius kekius vertingų medžiagų bei energijos.
Netvarios atliekų susidarymo tendencijos kelia susirūpinimą, kadangi iš atliekų susidarymo galima spręsti apie aplinkosaugos požiūriu neveiksmingą išteklių naudojimą. Be to, emisijos į orą, vandenį ir dirvožemį, triukšmas ir kiti dėl atliekų tvarkymo atsirandantys veiksniai prisideda prie aplinkos problemų ir sąlygoja nereikalingas ekonomikos sąnaudas, kurių galima išvengti.
Atliekų tvarkymo principai
Pagrindiniai atliekų tvarkymo principai – artimumo ir pakankamumo, visuotinumo principai ir principas „teršėjas moka“. Visos atliekų tvarkymo sistemos šalyje ar savivaldybėje yra organizuojamos vadovaujantis šiais principais.
Artimumo ir pakankamumo principai
Netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos turi būti šalinamos viename iš artimiausių tinkamai įrengtų atliekų sąvartynų. Šis principas taikomas ir perdirbimui, tai yra atliekos turi būti apdorojimos ir perdirbamos kuo arčiau jų susidarymo šaltinio. Šis principas yra pažeidžiamas pvz.: eksportuojant atliekas į Kiniją ar Indiją, kuriose aplinkos apsaugos reikalavimai atliekų tvarkyme yra dar tik kuriami. Tokiu būdu išsivysčiusios šalys perkelia problemas, susijusias su atliekų tvarkymu, šioms šalims.
Visuotinumo principas
Visuotinumo principas skelbia kad atliekų surinkimo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems atliekų turėtojams, tai yra tiek kaimo, tiek miesto gyventojai turi teisę naudotis atliekų surinkimo sistemomis. Savivaldybės taip turi organizuoti sistemas, kad jos būtų prieinamos kiekvienam gyventojui.
Principas „teršėjas moka“
„Teršėjas moka“ principas reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi dengti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuočių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Visos atliekų išlaidos turi būti tinkamai apskaičiuotos ir padengtos jų turėtojų.
Savivaldybės įveda rinkliavą už atliekų tvarkymą, kurią turi mokėti gyventojai bei įmonės, besinaudojančios savivaldybės organizuojama atliekų tvarkymo sistema.
Atliekų tvarkymo prioritetai
Atliekos tvarkomos laikantis visuotinai priimtų prioritetų. Laikantis nustatytųjų prioritetų, pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo, joms susidarius – maksimaliai stengiamasi mažint jų kiekį, pakartotinai panaudoti atliekas, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.
Atliekų prevencija
Atliekų prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų.
Atliekų prevencija įgyvendinama įvairiais būdais:
vykdoma integruota produktų politika,
skatinama švaresnė gamyba ir taikomos mažaatliekės technologijos,
gamybai naudojama kuo mažiau kenksmingų medžiagų,
gaminami ilgai naudojami ir lengvai perdirbami gaminiai,
atliekami savanoriški aplinkos apsaugos auditai,
diegiamos aplinkos apsaugos vadybos sistemos,
produktų gamybai taikomas būvio ciklo principas;
rengiami ir įgyvendinami gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai,
įgyvendinamos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose numatytos priemonės;
reglamentuojama ir kontroliuojama medžiagų ir gaminių gamyba, importas, prekyba ir naudojimas;
taikomi Europos darnieji standartai dėl pakuočių gamybai taikomų pagrindinių reikalavimų;
visuomenė informuojama apie gaminių galimą pavojingumą ir poveikį aplinkai per visą būvio ciklą.
Gaminių pakartotinis naudojimas
Gaminių pakartotinio naudojimo tikslas – naudoti kuo daugiau visų gaminių, jų sudedamųjų dalių, medžiagų tam pačiam tikslui, kuriam jie sukurti. Gaminių pakartotiniam naudojimui skatinti turi būti taikomos užstato sistemos, ekologinio projektavimo, kitos ekonominės ir administracinės priemonės.
Pakartotinio panaudojimo inovatyvi praktika : menas ir atliekų tvarkymas
Atliekų architektu save vadinantis olandas Janas Korbesas (Jan Korbes), naudodamas atliekas savo kūryboje nori atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės šiais laikais yra per daug apsikrovę daiktais ir perka vis naujus.
„Reikėtų keisti požiūrį į daiktus ir šią problemą spręsti senus daiktus pritaikant kuriant naujus. Savo darbais noriu parodyti, jog atliekų nėra, o yra medžiagos, kurias galima vėl panaudoti ir sumažinti naujų daiktų poreikį“, – sako J. Korbesas.
Bendradarbiaudamas su Lietuvos elektronikos atliekų perdirbimo įmone UAB „EMP recycling“ bei Dailės akademijos Dizaino katedros studentais, Janas Korbesas iš elektronikos ir kitų atliekų sukūrė originalius, praktiškai pritaikomus, funkcionalius šviestuvus.
Originalūs šviestuvai pagaminti naudojant elektros ir elektroninės įrangos atliekas
Pats naujausias Jano Korbeso kūrinys – iš senų, nebenaudojamų šaldytuvų pagaminta tvora, sauganti UAB „EMP recycling“ perdirbimo gamyklos teritoriją Galinės kaime, Vilniaus rajone.
J. Korbeso kūryba ne tik įrodo, kad atliekos yra vertingos, bet kartu ir primena apie egzistuojančią vis augančio atliekų kiekio Lietuvoje problemą. Kūryba iš atliekų rodo, kad pažvelgus į atliekas kūrybiškai, joms visada galima rasti panaudojimą. Kuo daugiau žmonių turės tokį požiūrį, tuo ekologiškesnėje šalyje gyvensime ateityje.
Atliekų perdirbimas
Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą. Siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų :
atliekos rūšiuojamos jų susidarymo vietose,
statomi antrinių žaliavų,biologiškai skaidžių atliekų konteineriai,
statomos mechanino biologinio apdorojimo ir atliekų rūšiavimo linijos,
diegiama gaminių ir medžiagų, gautų perdirbus atliekas, sertifikavimo sistema,
plečiamos rinkos iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams,
vykdomi žalieji pirkimai, tai yra produktai įsigijami taikant jiems aplinkosauginius kriterijus ir kt.
Atliekos taip pat gali būti naudojamos energijai išgauti, komposto gamybai ar kuro gamybai.
Atliekų šalinimas
Atliekas, kurių jau nepavyksta išvengti, jų dalis ar medžiagas, kurių nepavyksta dar kartą panaudoti, o vėliau – perdirbti ar kitaip naudoti, leidžiama šalinti tik tuose atliekų sąvartynuose, kurie atitinka griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus ir yra įrengti pagal griežčiausius techninius reikalavimus.
Atliekų šalinimas, nekeliantis pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinamas šiais būdais:
įrengiami aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantys atliekų šalinimo įrenginiai. Lietuvoje iki 2009 metų planuojama įrengti 10 modernių komunalinių atliekų sąvartynų,
draudžiama atliekas šalinti sąvartynuose ir deginti įrenginiuose, neatitinkančiuose aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl šiuo metu uždaromi visi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkantys sąvartynai Lietuvoje;
diegiamos efektyvios monitoringo priemonės sąvartyno veiklos metu ir po sąvartyno uždarymo, pvz. surenkamos ir tiriamos sąvartyno dujos ar sąvartyno filtratas, tiriama šalia sąvartyno esanti gamtinė aplinka.
