Šildymo kabelių sistema gali būti pagrindiniu (vieninteliu) patalpos šilumos šaltiniu, bet gali ir papildyti kitus šilumos tiekimo būdus – vandens arba elektros radiatorius, židinius. Tuomet turėsime pagrindinio šildymo sistemą.
Jeigu tiesioginio šildymo sistema instaliuojama kaip pagrindinis šildymo šaltinis, ji turi kompensuoti visus šilumos nuostolius ir prišildyti patalpą iki reikiamos temperatūros.
Jeigu tai papildomas šilumos šaltinis, veikiantis kartu su vandens ar elektros radiatoriais, tuomet parenkamas grindims malonią šilumą suteikiantis galingumas.
Bendras ir instaliuojamas galingumas
Bendras galingumas rodo, kiek vatų (W) turi būti instaliuota patalpos šilumos nuostoliams padengti ir reikiamam šildymui užtikrinti. Šilumos nuostoliai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir pastato termoizoliacinių savybių. Paprastai jie paskaičiuojami namo projektavimo metu. Tarkime, kad projektinę informaciją apie šilumos nuostolius (Pprojekt) turime.
Greitesniam patalpos įšilimui apskaičiuotas galingumas didinamas maždaug 30%. Tokiu skaičiavimu gautas rezultatas ir bus reikalingas instaliuoti kabelio ar kilimėlio bendras galingumas:
Toliau nustatome laisvąjį grindų plotą. Tam iš pilno patalpos ploto (S) atimame tą plotą (Suž), kurį užima spintos, vonios, klozetai, šaldytuvai ir kiti tik išimtiniais atvejais judinami baldai bei prietaisai.
Nustačius laisvąjį plotą, paskaičiuojame instaliuojamą galingumą (PInst), t.y. tenkantį 1 m2 galingumą (W/m2).
Paprastai naujo ir šilto pastato (su gera termoizoliacija) kambariams PInst 80-100 W/m2, o vonioms PInst 150 W/m2. Seniems pastatams paskaičiuotas PInst gali siekti 180 W/m2 ir daugiau. Jei paskaičiuotas PInst >150 W/m2, reikia galvoti apie papildomą šildymo šaltinį (patalpos padalijimą į zonas).
Specialūs elektrinio šildymo pritaikymo atvejai – takeliai aplink baseinus, šiltos grindys ir gultai pirtyse, avalynės džiovyklos. Šiems atvejams galingumo tankis paskaičiuojamas atskirai, priklausomai nuo poreikio.
