Sparčiai didėjant energijos išteklių kainoms, vis dažniau atsisukama į atsinaujinančius energijos šaltinius — saulę ir vėją. Vėjo energija pas mus dar retai naudojama namų ūkiuose, tačiau saulės kolektoriai vis dažniau matosi privačių namų kvartaluose.
Sutaupo šimtą litų per mėnesį
Šiaulietis Alvydas praeitą vasarą saulės kolektorius įsirengė ant namo stogo. „Kol nebuvo kolektorių, vasaros laikotarpiu, šildant dujomis, šilto vandens ruošimui išleisdavome apie šimtą litų per mėnesį“, — sako Alvydas. Įsirengus kolektorius, vasarą karštas vanduo tapo nemokamas. Anot pašnekovo, naudojant saulės kolektorių saulėtomis žiemos dienomis, garaže stovintis kompiuteris rodo, kad ant stogo saulė kolektorius įkaitina iki trisdešimties laipsnių, tačiau viduje vandens talpoje tuo metu yra aštuoniolika laipsnių. “Šitą šilumą panaudoju patalpoms šildyti, taip ir susitaupo kibiras anglių per dieną“, — juokdamasis sako Alvydas. Žiemą namą šildo anglimis kūrenamas kieto kuro katilas.
„Jau vasario mėnesio pabaigoje, kai dienos pasidaro ilgesnės, perteklinę saulės kolektoriaus šilumą, skirtą karštam vandeniui ruošti, galima nukreipti būsto šildymui“, — sako Rimantas Gužas, saulės kolektoriais prekiaujančios įmonės vadovas. Pasak jo, tokiu atveju vandens talpa sujungiama su bendra namo šildymo sistema. “Vandens talpą, kuri naudojama ruošti karštam vandeniui, galima sujungti su visų tipų šildymo katilais — kieto kuro, dujiniais, geoterminio šildymo“, — sako pašnekovas.
Devyni mėnesiai per metus
Anot R. Gružo, įprasta manyti, jog saulės kolektorius galima naudoti tik šiltesnio klimato juostoje, nes ten daugiau saulės. Tačiau pastaraisiais metais, tobulėjant technologijoms, saulės kolektoriai pritaikomi ir šalyse, kuriose yra ilgas šaltesnis periodas.
Anot pašnekovo, vienas svarbesnių kriterijų, statant saulės kolektorių savo namų valdoje, yra išsami analizė — kur, kaip ir kokiu kampu jį įsirengti. „Pagal mano patirtį geriausia vieta saulės kolektoriui, norint, kad jis maksimaliai panaudotų saulės energiją — pietų kryptis, o jo kampas 35-45 laipsniai. Jeigu tam nėra galimybės, labiau patartina pietryčių kryptis negu pietvakarių, nes besileidžiančios saulės spinduliuotė daug silpnesnė, nei tekančios saulės“, — pataria R.Gužas.
Pasak pašnekovo, didžiausias kolektorių efektyvumas šviečiant saulei, tačiau esant debesuotumui jie taip pat kaupia energiją . „Debesys blokuoja ultravioletinius spindulius, todėl saulės kolektorius surenka mažiau energijos nei saulėtomis dienomis“, — sako R. Gružas. Saulės kolektorius, pasak R.Gužo, galima montuoti visur — ant stogo, sienos, grindinio, kai kurių tipų kolektorius galima statyti net balkonuose. “Saulės kolektorius dirbs devynis mėnesius per metus, lapkričio-sausio mėnesiais saulės kolektoriai dažniausiai dirba jau minimaliu režimu“, — pasakoja R.Gužas.
Galima sutaupyti apie 60 procentų energijos
„Saulės kolektoriai parenkami pagal pageidaujamą suvartoti karšto vandens kiekį per parą“, — sako R.Gužas. Vienam žmogui per parą rekomenduojama paruošti 50 litrų karšto vandens. Pastačius didesnes saulės kolektorių sistemas, reikia pasirūpinti ir dėl perteklinės šilumos nukreipimo vasaros laikotarpiu. Perteklinę šilumą, anot pašnekovo, galima nukreipti į baseinus, gyvatukus, grindų šildymą vonios kambariuose.
Pasak R. Gužo, vidutinis metinis saulės spinduliavimas Lietuvoje kvadratiniam metrui yra tūkstantis kilovatvalandžių, pajūrio regionuose jis yra didesnis, o toks energijos kiekis yra lygus šimtui litrų iškastinio kuro. Anot specialisto, name įsirengus saulės kolektorių, galima sutaupyti apie šešiasdešimt procentų metinio energijos poreikio, skirto vandens pašildymui.
Dviejų tipų kolektoriai
Anot pašnekovo, dabar pasaulyje naudojami dviejų tipų saulės kolektoriai: plokštieji ir vakuuminiai. Plokštieji efektyvesni šiltesniuose kraštuose, kur nėra toks didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Plokščiuosius saulės kolektorius, anot jo, labiau tinka naudoti sodybose, sodo nameliuose, kaimo turizmo sodybos, kur gyvenama šiltuoju metų laiku. „Esant saulėtam orui jie gali greit paruošti didelį kiekį karšto vandens, o taip pat yra pigesni, nei vakuuminiai“, — sako pašnekovas. Pasak jo, esant nulinei temperatūrai, šio tipo kolektoriai dar yra efektyvūs, o po to viską išspinduliuoja į aplinką.
Vakuuminius saulės kolektorius sudaro atskiri stikliniai vakuuminiai vamzdžiai, pagaminti iš smūgiams atsparaus boro silikato. Viduje esantys Hiat-Pipe variniai vamzdeliai nuo absorbuojančios medžiagos surenka šilumą ir perduoda į kolektorių; kaitinami saulės ultravioletinių spindulių, kaupia energiją. „Vakuumas yra pati geriausia šilumos izoliacija, todėl šilumos nuostoliai šiuose kolektoriuose minimalūs“, — sako R.Gužas. Anot jo, vakuuminiai saulės kolektoriai yra tinkami naudoti vėsesnio klimato zonoje, ši sistema yra atspari užšalimui.
Ne visi kolektoriai yra kokybiški
Pigiausiais plokštelinis kolektorius, anot R. Gružo, kainuoja apie šešis šimtus penkiasdešimt litų, vakuuminiai — apie tūkstantį, tačiau norint, kad saulės kolektorius ruoštų ne tik karštą vandeni, bet ir duotų šilumos namams, minimaliai į vakuuminę kolektorių sistemą tektų investuoti apie penkis tūkstančius litų.
Anot R. Gužo, Lietuvos rinkoje pasitaiko saulės kolektorių, netinkančių mūsų klimatinėms sąlygoms, jie naudojami kraštuose, kur vyrauja pliusinė temperatūra, o mūsų klimato sąlygomis tokios kolektorių sistemos jau po pirmųjų žiemos šalčių nustoja veikusios. Rinkoje, anot pašnekovo, galima rasti ir beslėgius saulės kolektorius, kurie yra tinkami tik šiltam vandeniui ruošti, bet netinka jungti prie centrinės šildymo sistemos.
Dar viena problema, anot pašnekovo, su kuria susiduria nekokybiškus kolektorius įsigiję vartotojai — nepakankamas kolektoriaus galingumas. „Jei vakuuminis kolektorius būna nekokybiškai padengtas saulės spindulius absorbuojančia medžiaga, įrenginys neduoda norimos temperatūros“, — sako R.Gužas.
„Brangstant metalams neatsakingi gamintojai arba užsakovai taupo, tad saulės kolektorių laikančios konstrukcijos būna labai išplonintos, atrodo gražiai, tačiau jeigu stipresnis vėjas, niekas nežino kaip tokia konstrukcija elgsis pastatyta aukštai ant stogo“, — sako pašnekovas. Pasak pašnekovo, nepatyrusiam skirtumą sudėtinga pamatyti, jų kokybę įvertinti gali tik specialistas. R. Gružo teigimu, perkant kolektorius iš nežinomo gamintojo galima sutaupyti keturis — penkis šimtus litų nuo visos įrengimo sumos, tačiau problemos su kuriomis susiduria žmonės paskui, pareikalauja papildomų lėšų ir ne visada tai kas jau padaryta galima ištaisyti.
www.skrastas.lt
