Mokslininkai kuria skraidančias ir plūduriuojančias turbinas, galinčias elektrą gaminti iš aukštuminių vėjų energijos. Skaičiuojama, kad oro srautuose energijos slypi 100 kartų daugiau nei per metus suvartojama visame pasaulyje, rašo „Daily Mail“.
Atmosferos mokslininkė Cristina Archer iš Kalifornijos valstijos universiteto tvirtina, kad „nebeliko abejonių“, kad elektros gamybai bus panaudoti aukštuminiai vėjai.
Kai kurios bendrovės prognozuoja savo technologijas rinkai pristatyti dar šio dešimtmečio viduryje. Tačiau Fortas Felkeris iš Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos pažymi, kad pramonei dar prireiks dešimtmečio, kad ji galėtų reikšmingai prisidėti tenkinant šalies elektros energijos poreikius. Pavyzdžiui, nė viena bendrovė dar nepademonstravo, kad turbina ilgesnį laiką gali saugiai skristi be priežiūros.
Aukštuminių vėjų energetika dabar išplėtota tiek, kiek 8 dešimtmetyje buvo išplėtota žemės vėjų energetika. Taigi, vis dar iškyla tam tikrų abejonių dėl šio energetikos sektoriaus perspektyvų. Tačiau Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės „Sky WindPowe“, kuriančios „skraidantį elektros generatorių“, atstovė PJ Shepard yra įsitikinusi, jog netrukus pavyks įrodyti šios technologijos įgyvendinamumą.
„Tai panašu į pakeitimus, kuriuos teko padaryti, kai broliai Raitai pirmąsyk pakilo į orą skrydžiui“, – sakė ji.
Aukštuminiai vėjai yra patrauklūs dėl paprasto dalyko – didesniame aukštyje pučia žymiai stipresni vėjai. Mat ten – mažesnė oro srautų trintis į planetos paviršių. Kiekvieną kartą, kai vėjo greitis padidėja dvigubai, teoriškai jo turimos energijos kiekis išauga aštuonis kartus. Stiprūs vėjai vyrauja maždaug 16 kilometrų aukštyje cirkuliuojančiuose oro srautuose. Ten vėjo greitis siekia 160 km/h.
Mokslininkai svajoja galiausiai išnaudoti šiuos natūralius energijos išteklius, tačiau bendrovės šiuo metu apsiriboja 610 metrų riba, mat didesniam aukščiui jau taikomi sudėtingi aerokosminiai apribojimai. Bostono bendrovės „Altaeros Energies“ įkūrėjas Adamas Reinas tvirtina, kad vėjai 610 metrų aukštyje yra iki 20 kartų stipresni nei tie, kuriuos pasiekia įprasta 100 metrų aukščio turbina.
Aukštuminių vėjų šalininkai teigia, kad mažesnes, lengvesnes turbinas pagaminti ir paleisti bus pigiau nei statyti vėjo malūnus su didžiulėmis mentėmis ir bokštus, kuriuos reikia įtvirtinti į žemę ar jūros dugną. Sutaupytos lėšos reikš, jog energija turėtų būti nebrangi. Be to, kaip teigia šios energetikos srities šalininkai, didesniame aukštyje yra kur kas daugiau nuošalių neskraidymo zonų, kur aukštuminių vėjų jėgainės netrukdytų oro transportui.
Tačiau tiems, kuriems po tokiomis jėgainėmis gyventi, turėtų būti įrodyta, kad nebus jokių su turbinų kritimu susijusių pavojų. Ko gero, aukštuminės turbinos neišvengs ir aplinkosaugininkų abejonių, pavyzdžiui, susijusių su jų poveikiu paukščiams.
Kiekvienos turbinos koncepcijos dar laukia išsamūs patikimumo, tvarumo ir efektyvumo testai, teigia Nacionalinio vėjo technologijų centro direktorius F. Felkeris. Viena didžiausių kliūčių gali būti savarankiškas turbinos veikimas ilgesnį laiko tarpą, kintant oro sąlygoms.
„Turite svarbių priežasčių viršuje būti kuo įmanoma ilgiau? Tačiau ką darysite, kai ateis audra? Ar susigrąžinsite prietaisą? Ar nutupdysite jį? Kaip veiksite tikrovėje?“ – klausė jis.
