Siekiant išsaugoti gamtą, sumažinti energetinių resursų naudojimą, vis populiaresniais tampa pasyvūs namai. Pasyvus namas tai nauja statybos koncepcija. Jau dabar Europoje stengiamasi statyti taip, kad pastatui šildyti reikėtų kuo mažiau iškastinių energijos išteklių. Šiuo metu Europos Sąjungoje rengiamas statybų įstatymų sąvadas, kuris įsigalios 2016 metais. Tuomet pasyvaus namo standartas taps bendras visose ES šalyse.
Pasyvus namas – tai statybos koncepcija
Pasyvus namas – tai pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (min 20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas tokiam namui – energijos sąnaudos pastatošildymui ir vėdinimui per metus negali viršyti 15 kWh vienam kvadratiniam metrui (tai atitinka apie 1,5 kub. m dujų). Palyginimui, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis namas suvartoja vidutiniškai 100 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti.
Pasyvaus namo pagrindiniai pranašumai – ekologija ir ekonomija. Tokiame name šilumos energija gaunama pasyviai – ją taupant ir beveik be papildomų sąnaudų. Pagrindiniai pasyvaus namo kriterijai – labai geras pastato sandarumas, didelė sienų, stogo ir visų konstrukcijų šiluminė varža, įrengta aukšto naudingumo koeficiento vėdinimo sistema, optimalus nemokamų šilumos šaltinių panaudojimas (saulės, buitinių prietaisų ir kt.). Gerai izoliuotas pasyvus namas veikia kaip termosas, todėl sukauptą energiją išlaiko ilgą laiką.
Europoje pasyvaus namo koncepcija sėkmingai taikoma jau nuo 1991 m. Austrijos Alpėse ar kitose šaltose vietovėse statomiems mediniams namams nereikia papildomo šildymo šaltinio – jie pakankamai įšyla nuo žvakių, maisto ruošos ar žmogaus spinduliuojamos šilumos. Tokie namai turi pasyvaus šildymo sistemą – pietinėje pastato dalyje įmontuojami didžiuliai langai, pro kuriuos šviesdama saulė įšildo masyvias grindis. Naktį jos iš lėto atiduoda sukauptą šilumos energiją. Žinoma, toks šildymas įmanomas tik saulėtose teritorijose. Tačiau ir Lietuvoje – šalyje, negalinčioje pasigirti energetinių išteklių gausa, pasyvaus namo technologija yra perspektyvi.
Rekomendacijos pasyvaus namo projektui
Pasyvių namų architektūrinių sprendimų laisvei apribojimų nėra, tačiau projektuojant siūloma laikytis tam tikrų rekomendacijų. Pageidautina, kad pasyviajame name lauko atitvarų šiluminė varža R būtų lygi 10 m2K/W (dabar Lietuvoje reikalaujama sienų šiluminė varža gyvenamųjų pastatų sienoms yra ne mažiau nei 5 m2K/W). Kad namas gerai saugotų sukauptą šilumą, viduje siūloma įrengti termoakumuliacines pertvaras ir grindis.
Išorinėms atitvaroms ir stogui tinka daugelis tradicinių konstrukcijų, tačiau jos turi buti itin gerai apšiltintos.
Pastato architektūrai rekomenduojamos nesudėtingos formos, kuo mažiau kampų, siekiant išvengti šilumos tiltelių konstrukcijų jungtyse. Efektyviausia yra mažiausią išorės sienų plotą turinti namo forma, t.y. kubas arba stačiakampis gretasienis. Pasyviajam namui rūsio nereikėtų, arba jį būtina apšiltinti. Be to, rekomenduojama kuo daugiau langų orientuoti į pietinę pusę, taip panaudojant daugiau natūralios saulės šilumos. Langai turi būti specialios konstrukcijos izoliuojančiais rėmais ir dvikameriniais selektyviniais stiklo paketais.
Name gali buti židinys, tačiau jis mažina namo sandarumą, todėl patariama įrengti dujinius ar kitokius bedūmius židinius. Karštam vandeniui ruošti gali būti naudojama elektra, tačiau rekomenduojami saulės kolektoriai. Apšvietimui, rekuperacinei sistemai ir buitiniams elektriniams prietaisams maitinti rekomenduojama įrengti kombinuotas saulės-vėjo jėgaines.
Pasyvaus namo šildymo ir vėdinimo sistemos
Esminiai reikalavimai pasyviajam namui – sandarumas, didelė šiluminė varža ir rekuperacinė vėdinimo sistema. Kadangi pastatas turi būti ypač sandarus, jam privaloma priverstinė patalpų ventiliacija. Pasyvaus namo vėdinimo sistema turi atitikti keletą būtinų reikalavimų:
1. šilumos atgavimas iš ištraukiamo oro per šildymo sezoną vidutiniškai turi sudaryti ne mažiau kaip 80%;
2. vėdinimo sistemos skleidžiamas triukšmas bet kurioje gyvenamoje patalpoje negali viršyti 25 dB, t.y. sistemos darbas turi būti praktiškai negirdimas.
Sumontuota rekuperacinė šildymo-vėsdinimo sistema pagal poreikius atšaldo arba pašildo į patalpas įleidžiamą šviežią orą. Be to, rekomenduojama įrengti ne tik rekuperacinio vėdinimo, bet ir geoterminio šildymo sistemą, kad patalpų šilumai palaikyti būtų panaudojami geoterminiai resursai.
Šaltinis: www.pasyvuspastatas.lt
