Brangu, neapsimoka, per mažai saulės. Tokia lietuvių skeptikų nuomonė apie saulės naudojimą elektrai gaminti daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje gyvenančio vokiečio nebaido.
Namas – lyg termosas
Jau statydamas namą savo šeimai, Thomas Witkowskis žinojo sieksiąs, kad bent pusė reikalingos energijos jam išlaikyti būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Norint pasiekti tokį tikslą namas visų pirma turi būti ypač šiltas. “Mes gyvename lyg termose, – juokėsi vyras, rodydamas į solidžiai apšiltintas, bemaž 70 cm pločio savo namo sienas ir pridūrė: – Nuo to ir reikia pradėti. Namas turi būti nebūtinai brangus, tačiau termoizoliacinės medžiagos turi būti tvarkingai panaudotos. Tada jausis rezultatas. Jei pūsi kiaurą padangą – jokios naudos.”
Lietuvoje gyvenantis vokietis nuolat žvalgosi į procesus, vykstančius jo gimtojoje šalyje. Pasak T.Witkowskio, Vokietijoje dabar labai paklausūs saulės architektai.
Jai namas jau pastatytas, saulės architektui duodamas namo planas ir šis sprendžia, kiek ir kur naudoti saulės elementų: ant stogo, ant sienų.
Yra namų, kurie 90–100 proc. išlaikomi atsinaujinančios energijos. Vokietijoje yra daugybė daugiabučių namų, kurių stogai nukloti saulės kolektoriais, šildančiais vandenį ir iš dalies patalpas.
Individualiai elektrinei reikalingą įrangą, pavyzdžiui, inverterį, prijungtą prie centralizuotų elektros tinklų, jis atsivežė iš Vokietijos. Šiuo prietaisu galima atsekti, kiek kurią dieną buvo pagaminta elektros, kiek jos sunaudota savo reikmėms, kiek atiduota elektros tinklams.
Dviejų kilovatų (kW) galingumo jėgainė šiemet pradėjo gaminti elektrą nuo vasario. Kovą pagamino 152 kilovatvalandes (kWh) elektros energijos, balandį – 207, gegužę – 230. Pavyzdžiui, birželio 3 d. pagamino beveik 12 kWh. Ši jėgainė maksimaliai per dieną gali pagaminti 13,5 kWh elektros. Pagamintos elektros energijos kiekis priklauso ne tik nuo saulės intensyvumo, bet ir nuo vėjo stiprumo.
Vėjo ir grunto neišnaudoja
Kai saulės lauke užtektinai ir gaminama elektros energija, iš centralizuoto elektros šaltinio ji neimama. Jos prireikia, kai nešviečia saulė. Elektrai gaminti ant T.Witkowskio namo stogo sumontuota 15 kv. m ploto fotoelementų, vandeniui šildyti – apie 14 kv. m ploto saulės kolektorių. Šaltuoju sezonu vanduo ir namas šildomas dujomis, malkomis.
Šeimininkas dar numatęs pritaikyti ir šilumos siurblį. “Vėjo jėgainė? “Mano namas per žemas, jį užstoja aukštesni kaimynų namai, vėjo būtų per mažai arba malūną reikėtų labai aukštai iškelti”, – komentavo vyras, jau svarstęs ir šią galimybę.
Namui šildyti vokietis nenaudojo ir geoterminio šildymo. Pasak pašnekovo, tam reikia turėti daug laisvos žemės. Kad investicijos atsipirktų, turi būti tinkamas gruntas.
Tiek vandens šildymas, tiek elektros gamyba pasitelkiant saulės energiją, pasak vokiečio, turi vieną didelį privalumą. Nebūtina iš karto pradėti nuo didelio galingumo ir didelių investicijų – galingumą galima didinti pamažu.
Vokiečiai padvigubina pensiją
Vokietis teigia žinąs būdą, kaip paskatinti žmones ant savo namų montuoti fotoelektros modulius ir gaminti elektrą be valstybės finansinės paramos. Jo nuomone, neteisinga būtų remti elektros energijos iš saulės gamintojus kitų sąskaita, kai valstybė išgyvena sunkmetį. Esą pakaktų įteisinti reversinį (atbulinės eigos) elektros skaitiklį, žmonės ir taip statytų individualias elektros jėgaines.
Pasak T. Witkowskio, kaupti dieną pagamintą elektros energiją akumuliatoriuose neverta. Jei pagaminama daugiau elektros, nei tuo metu sunaudojama, tada ji atiduodama elektros tinklams. Atitinkamai skaitiklis atsisuka atgal. Kai nėra saulės, iš tinklo naudojama elektros energija atsiperka.
Pasak T.Witkowskio, taip daroma Vokietijoje. Be to, čia žmonės ne tik patenkina savo pačių elektros energijos poreikius, bet ir nemažai uždirba.
Lietuvoje, jo nuomone, trūksta ekonomiškai pagrįstos teisinės bazės, skatinančios elektros energijos gamybą iš saulės ar vėjo. Rengiamas Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymas, T.Witkowskio nuomone, yra labiau skatinantis stambius gamintojus nei individualių namų savininkus. Antai Vokietijoje žmonės, savo stogą nukloję fotoelementais, gali užsidirbti kone antrą pensiją ir sočiai gyvendami senatvėje keliauti po svečias šalis.
Jei teisinė bazė ir Lietuvoje bus sutvarkyta taip, kad būtų palanki individualiam elektros gamintojui, T.Witkowskis pasirengęs visą stogą nukloti fotoelementais. Elektra būtų visiškai apsirūpinęs, turėtų karštą vandenį ir iš dalies patalpų šildymo šaltinį.
“Visą procesą gali sustabdyti reikalavimas statyti nuotolinio nuskaitymo sistemą, kuri kol kas labai brangi ir niekada neatsipirks, nebent tai – labai didelė elektrinė”, – pavojų įžvelgė pašnekovas.
Paplis naudota įranga
Jei namas užtektinai apšiltintas, nereikia ypač didelių investicijų jam išlaikyti. Kita vertus, vokietis tiksliai nė neskaičiavo, kiek kainavo saulės elementai ir kita įranga – apytikriai apie 10 tūkst. eurų.
Paklaustas, kada tai atsipirks, namo šeimininkas gūžtelėjo pečiais: “Gal per 5–10 metų.” Saulės energiją jis naudoja ne vien dėl to, kad atsipirktų. Jam pakanka žinoti, kad tai gera investicija, kad mažiau teršiama aplinka. “Kada atsiperka namas, kada atsiperka prabangios mašinos?” – retoriškai klausė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad skaičiuoti, kaip atsiperka, vien pagal pagamintus kilovatus nėra teisinga. Reikia įvertinti ir tai, kad saulės energiją naudojančios sistemos nereikalauja papildomo darbo, kaip, pavyzdžiui, krosnies kurstymas.
Pasišovusi naudoti saulę vokiečio šeima, viena vertus, taupo, kita vertus, gyvena ištaigingai.
Antai perteklinė šiluma iš vandens bakų keliauja į šildomas grindis vonios patalpoje. “Mano dukros maudosi prisileidusios pilną vonią, netaupydamos vandens. Panašiai, kaip Sovietų Sąjungoje, vandenį šildyti nekainuoja”, – juokėsi T.Witkowskis.
Supratimas, kad saulė yra puikus energijos šaltinis, Vokietijoje ugdomas nuo mažų dienų. Darželiuose vaikai žaidžia su mašinėlėmis, varomomis saulės energija. Be to, labai užkrečia kaimynų pavyzdys.
“Vokietijoje dabar stovi eilės įsirengti fotoelektrą – jei pavyksta įsirengti iki liepos, moka seną kainą, kuri didesnė 18 proc. Žmonės to nori, nes įgyja nuolatinį pajamų šaltinį”, – tvirtino Kaune gyvenantis ir siuvimo įmonę turintis vokietis.
Atsinaujinančia energetika besidomintis vyras atkreipė dėmesį, kad saulės energetika žaibiškai žengia į priekį, gaunami geresni efektyvumo koeficientai. Nebūtina pirkti pačią naujausią įrangą. Galima įsigyti ir paprastesnę, naudotą.
Vokietis įsitikinęs, kad taip pat, kaip naudotus automobilius, lietuviai įniks importuoti į Lietuvą naudotus saulės kolektorius ir fotoelektros įrangą. Lyginant su nauja, ji nebus labai brangi.
“Šių įrenginių galima įsigyti ir internetu. Vieno kilovato galingumo saulės jėgainės įrangą galima nusipirkti už 3000–4000 eurų. Tai tikrai nėra daug”, – tikino T.Witkowskis.
Iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektra jau dabar gali būti superkama po 1,63 lito.
