Lankydamasis JAV susitikau su Nobelio taikos premijos laureatu prof. John Byrne. Profesorius vadovauja Energetikos ir aplinkos politikos centrui Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Delavero Universitete dėsto paskaitas apie energetiką ir klimato kaitą.
2007 metais, prof. J.Byrne buvo įteikta Nobelio taikos premiją kartu su kolegomis už jų darbą Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje. Premija buvo įteikta šiai Jungtinių Tautų globojamai komisijai kartu su buvusiu JAV viceprezidentu Al Gore.
Prof. Byrne yra vienas iš Tarptautinės saulės energijos miestų programos steigėjų, kuri visame pasaulyje skatina darnią miestų ateitį ir atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač saulės energijos naudojimą. Būtent ši profesoriaus veikla mane labiausiai ir domino.
Planavome bendrauti valandą, bet pokalbis užsitęsė daugiau nei keturias valandas. Man padarė didelį įspūdį šį asmenybė, paprastas, daug žinantis apie energetikos politiką pasaulyje ir savo darbais formuojantis energetikos ateities gaires pasaulyje. Papasakojau apie energetikos problemas Lietuvoje ir jos regione, nustebau, nes jis nemažai apie tai žinojo ir pats. Pristačiau jam idėjas ir planus daugiau panaudoti saulės energiją Vilniuje, dengiant saulės elementais plokščius gyvenamųjų ir viešųjų pastatų stogus. Tam palankios ir aplinkybė: pirma – Vilniuje statomos dvi saulės elementų gamybos įmonės, todėl nieko nereikia importuoti. Antra – senus pastatus būtina renovuoti ir nors renovacijos programa stringa, bet jai yra skiriamos ES ir valstybės paramos lėšos. Trečia – pati elektros energijos gamyba panaudojant saulės energiją yra skatinama ir šiuo metu remiama. Svarbus argumentas, kad saulės energija realiai padidintų nepriklausomybę nuo centralizuotų šilumos bei elektros energijos tiekėjų. Dabar atliekame studiją, kokio galingumo saulės elektrinė galėtų tapti Vilnius jei uždengtume visus sovietmečiu statytų gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų stogus ar fasadus. Skaičiuojame kokią naudą tai duotų gyventojams. Įsivaizduokite –Vilnius saulės energijos miestas.
Profesorius teigiamai įvertino tokius planus, bet kartu pažymėjo, kad tai tik vienas iš energijos gamybos būdų, kuris gali būti naudojamas šalia kitų energijos šaltinių. Jo nuomone, ateitis neabejotinai priklauso atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Prof. J.Byrne pažymėjo, kad daugelyje šalių būtent miestai yra naujų technologijų įgyvendinimo lyderiai, nes pasiekti reikalingų susitarimų bei priimti nacionalinio lygio sprendimus užtrunka labai ilgai. Jo nuomone, būtina skirti didelį dėmesį energijos vartojimo mažinimui, nors daugelyje valstybių politikai veikia atvirkščiai ir skatina investicijas į energijos gamybos kiekių didinimą. Jei būtų didesnės investicijos į energijos naudojimo efektyvumą, tai nereikėtų daugelio brangių projektų, taip pat ir atominių elektrinių statybos. Jo požiūris į atominę energetiką skeptiškas, nes joms reikia didelių pradinių investicijų, kurios laikui bėgant tik didėja. Be to branduolinių atliekų saugojimas ir apdorojimas iki šiol nėra tiksliai ekonomiškai apskaičiuotas. Jis nemano, kad JAV bus atominės energetikos renesansas, nes tik JAV pietuose galimos naujos AE statybos, kur yra susiformavusios palankios politinės ir ekonominės sąlygos.
Įdomus sutapimas, prof. J.Byrne yra Pietų Korėjos nacionalinės energetikos kompanijos „Kepco“, kuri pasitraukė iš AE konkurso Lietuvoje, konsultantas. Aš paklausiau profesoriaus gal žino priežastis, kodėl ši kompanija pasitraukė iš projekto Lietuvoje? „Kepco“ nacionalinė P.Korėjos energetikos įmonė, kurioje neseniai privatus kapitalas įgavo didesnės galios nei valstybės, todėl labai svarbus tokių projektų kaip atominės elektrinės užsakovo finansinis pajėgumas. Niekas nestatys atominės elektrinės, jei šalis statytoja negarantuos pakankamo kiekio savų investicijų. Pasitraukimo priežastys tik ekonominės, nes Lietuvos suformuotos konkurso sąlygos buvo neadekvačios realybei. Be to „Kepco“ įmonė persvarsto savo strateginius planus, kuriuose atominė energetika palaipsniui užims vis mažesnę dalį.
Jo vertimu tik Rusija pajėgi statyti naujas AE, bet tai jau daugiau politinis sprendimas nei ekonominis.
Aptarėme ir kitus atsinaujinančios energijos šaltinius bei jų privalumus, kalbėjome apie biomasės ar šiukšlių panaudojimą. Profesorius išsakė įdomią mintį: kalbant apie skirtingas energijos rūšis -,,svarbus tiesos balansas“. Kiekviena pusė naudoja savo teisingus argumentus, tačiau svarbu juos palyginti su alternatyvomis.
Per susitikimą pakviečiau profesorių J.Byrne ir jo komandą atvykti į Lietuvą bei surengti Vilniuje tarptautinę konferenciją apie energetiką ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Sutarėme, kad tai tikrai įmanoma.
