Aplinkos ministerija parengė aiškius kriterijus, kaip vertinti neigiamą vėjo elektrinių poveikį saugomoms paukščių ir šikšnosparnių rūšims. Jie užtikrins sklandesnę ir spartesnę žaliosios energetikos plėtrą, o kartu bus tinkamai apsaugota biologinė įvairovė. Tai padės išvengti dėl to kylančių ginčų, konfliktų tarp šios veiklos vykdytojų ir aplinkos apsaugos institucijų bei organizacijų.
Mokslininkų teigimu, greta paukščių ar šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi, migracijos, žiemojimo vietų įrengtos vėjo elektrinės gali tapti šių gyvūnų žūčių priežastimi. Todėl atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, turi būti atsižvelgiama į šį faktą ir taikomos žalos prevencijos priemonės.
Jos numatytos Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms rūšims kriterijų, žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo projekte.
Apraše nustatomi svarbūs atstumai nuo paukščių ir šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi, migracijos, žiemojimo sankaupų vietų ir saugomų bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kuriais vėjo elektrinės daro ar gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį. Priklausomai nuo paukščio rūšies (jos biologijos ir etologijos) šie atstumai yra nuo 500 metrų iki 5 kilometrų.
Taip pat jame rekomenduojamos vėjo elektrinių žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonės, jų taikymo tvarka, reikšmingam neigiamam poveikiui įvertinti reikalingų paukščių ir šikšnosparnių tyrimų bei monitoringo reikalavimai, tyrimų ir monitoringo metodika.
2019–2021 m. Aplinkos apsaugos agentūra leido sausumoje statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių. Šie duomenys apima tik projektinius pajėgumus – be Lietuvoje jau veikiančių ir elektrą generuojančių vėjo jėgainių. 2022 m. šalyje veikiančių vėjo elektrinių bendra galia siekia 553 MW.
Vyriausybės programoje taip pat akcentuojama, kad kreipiant ekonomiką žaliojo kurso linkme, svarbu apsaugoti biologinę įvairovę ir atsakingai naudoti turimus gamtos išteklius. Tai ypač aktualu, kadangi šiuo metu vis sparčiau skirtingose Lietuvos vietovėse planuojami ir įrengiami vėjo elektrinių parkai.
Kviečiame susipažinti su Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms rūšims kriterijų, žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo projektu čia.
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki balandžio 22 d., elektroniniu paštu info@am.lt
Aplinkos ministerija parengė aiškius kriterijus, kaip vertinti neigiamą vėjo elektrinių poveikį saugomoms paukščių ir šikšnosparnių rūšims. Jie užtikrins sklandesnę ir spartesnę žaliosios energetikos plėtrą, o kartu bus tinkamai apsaugota biologinė įvairovė. Tai padės išvengti dėl to kylančių ginčų, konfliktų tarp šios veiklos vykdytojų ir aplinkos apsaugos institucijų bei organizacijų.
Mokslininkų teigimu, greta paukščių ar šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi, migracijos, žiemojimo vietų įrengtos vėjo elektrinės gali tapti šių gyvūnų žūčių priežastimi. Todėl atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, turi būti atsižvelgiama į šį faktą ir taikomos žalos prevencijos priemonės.
Jos numatytos Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms rūšims kriterijų, žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo projekte.
Apraše nustatomi svarbūs atstumai nuo paukščių ir šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi, migracijos, žiemojimo sankaupų vietų ir saugomų bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kuriais vėjo elektrinės daro ar gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį. Priklausomai nuo paukščio rūšies (jos biologijos ir etologijos) šie atstumai yra nuo 500 metrų iki 5 kilometrų.
Taip pat jame rekomenduojamos vėjo elektrinių žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonės, jų taikymo tvarka, reikšmingam neigiamam poveikiui įvertinti reikalingų paukščių ir šikšnosparnių tyrimų bei monitoringo reikalavimai, tyrimų ir monitoringo metodika.
2019–2021 m. Aplinkos apsaugos agentūra leido sausumoje statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių. Šie duomenys apima tik projektinius pajėgumus – be Lietuvoje jau veikiančių ir elektrą generuojančių vėjo jėgainių. 2022 m. šalyje veikiančių vėjo elektrinių bendra galia siekia 553 MW.
Vyriausybės programoje taip pat akcentuojama, kad kreipiant ekonomiką žaliojo kurso linkme, svarbu apsaugoti biologinę įvairovę ir atsakingai naudoti turimus gamtos išteklius. Tai ypač aktualu, kadangi šiuo metu vis sparčiau skirtingose Lietuvos vietovėse planuojami ir įrengiami vėjo elektrinių parkai.
Kviečiame susipažinti su Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms rūšims kriterijų, žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo projektu čia.
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki balandžio 22 d., elektroniniu paštu info@am.lt
