Kiekvieno šildymo sezono pradžioje jau tapo įprasta matyti atvirus langus daugelyje gyvenamųjų namų, girdėti gyventojų skundus, jog patalpose karšta, jog švaistoma šiluma ir jų klausimą, o kas dėl to kaltas? Neieškokime šį kartą kaltų., tačiau pabandykime išsiaiškinti kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti, kad to nebūtų.
Pirmiausia pasistenkime suprasti, kaip šildomi mūsų butai. Dauguma jų yra daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose ir šildomi tuose namuose įrengtų centrinio šildymo sistemų radiatoriais, kuriais teka karštas vanduo. Šildymo sistemos yra suprojektuotos ir įrengtos taip, kad radiatorių skleidžiamos šilumos kiekis priklausytų nuo lauko oro temperatūros, t.y. kai lauke šalčiau, šilumos skleidžiama daugiau ir atvirkščiai, kai lauke šilčiau šilumos skleidžiama mažiau, taip patalpose turėtų būti palaikoma 18oC temperatūra. Gali kilti klausimas kodėl taip nėra, kodėl šildymo sezono pradžioje ir jo pabaigoje ne vienam tenka reguliuoti temperatūrą kambariuose atidarant langus.
Suprantama, kad radiatorių skleidžiamas šilumos kiekis priklauso nuo į juos patenkančio vandens temperatūros, todėl ji turi būti reguliuojama. Panagrinėkime šį procesą.
Į radiatorius karštas vanduo patenka iš miesto šilumos tinklų per pastato šilumos punkte esančius įrenginius ir centrinio šildymo sistemos vamzdynus. Šilumos tinkluose cirkuliuojantis termofikacinis vanduo termofikacinėse elektrinėse ir katilinėse yra sušildomas iki nustatytos temperatūros, kuri priklauso nuo lauko oro temperatūros. Tiekiamo termofikacinio vandens temperatūra pastato šilumos punkte yra sumažinama, maišant jį su iš šildymo sistemos grąžinamu žemesnės temperatūros vandeniu ir tik po to termofikacinis vanduo patenka į radiatorius. Termofikacinis vanduo, patekęs į radiatorius, įšildo juos, o pastarieji šildo patalpas. Kaip matome, reikiama temperatūra patalpose palaikoma reguliuojant šilumnešio temperatūrą.
Jeigu šilumos tinklais cirkuliuojantis termofikacinis vanduo turėtų tik tą vieną paskirtį-šildyti pastatus, tai,esant tokiam reguliavimui, galėtume laikyti su kai kuriomis išlygomis, jog padėtis yra normali. Tačiau tas pats termofikacinis vanduo šilumokaičiuose šildo vandenį iš šalto vandentiekio, kuris po to naudojamas buitiniams reikalams jau kaip karštas vanduo. Čia susiduriame su sanitariniais-higieniniais reikalavimais. Pagal juos karšto vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 55oC, kitaip karšto vandens sistemoje gali pradėti veistis žmonių gyvybei pavojingos bakterijos. Tam, kad sušildyti vandenį iki 55oC, temperatūros, termofikacinio vandens temperatūra, naudojant esamus vamzdinius greito veikimo šilumokaičius, negali būti žemesnė kaip 65oC. Įvertinus tai, kad termofikacinis vanduo, šiek tiek ataušta šilumos tiekimo vamzdynuose kol patenka iš šilumos šaltinio pas vartotoją, jo pradinė temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 70oC.
Jeigu lauko oro temperatūra aukštesnė, tai šildymui reikalingo šilumnešio temperatūra, šilumos tiekimo tinkluose turėtų žemėti. Tačiau taip nėra, kadangi termofikacinis vanduo naudojamas karštam vandeniui ruošti ir todėl jo temperatūra negali būti žemesnė kaip 70oC. Štai čia yra patalpų peršildymo pagrindinė priežastis šildymo sezono pradžioje ir taip pat jo pabaigoje, kai lauko oro temperatūra yra teigiama. Apskaičiuota, kad dėl to prarandama apie 2,3% viso šildymui sunaudoto šilumos kiekio per metus.
Ką reikia daryti, kad patalpose laikytųsi nustatyta temperatūra ir nebūtų be reikalo eikvojama šiluma?
Dabar jau yra užtektinai paruoštų efektyvių sprendimų kaip tai padaryti, tačiau dauguma jų susiję su nemažomis vienkartinėmis išlaidomis ir todėl nėra paprasta juos įgyvendinti. Čia būtų galima paminėti plačiausiai taikomą individualių automatizuotų šilumos punktų įrengimą su nepriklausomu šildymo sistemų jungimu. Šiuo atveju šildymo sistemoje cirkuliuojantis vanduo šildomas šilumokaityje iki reikiamos temperatūros taip pat, kaip ruošiant karštą vandenį buitiniams reikalams.
Automatizuoti šilumos punktai skirti ekonomiškam šiluminės energijos vartojimui gyvenamuosiuose namuose, visuomeniniuose ir gamybiniuose pastatuose be to, pastato šildymo sistema apsaugoma nuo šilumos tiekimo tinkluose esančio didesnio vandens slėgio ir galimų plyšimų. Tai labai svarbu senesnėms sistemoms, kurių šildymo vamzdynai susidėvėję.
Šilumos punktuose sumontuotas elektroninis reguliatorius leidžia matuoti visus reikiamus namo ir aplinkos parametrus ir be žmogaus pagalbos parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą daugiabučiui namui.
Nepriklausoma sistema leidžia palaikyti daugiabučio namo šildymo sistemoje pastovų termofikato slėgį, apsaugo namo šildymo sistemą nuo slėgio svyravimų magistraliniuose tinkluose ir nuo namo šildymo sistemos vamzdžių ar radiatorių avarijų, sumažina butų užpylimo pavojų. Gyventojai gali be papildomo susitarimo su šilumos tinklais savo nuožiūra įjungti ar atjungti daugiabučio namo šildymą.
Gyventojų pageidavimu galima nustatyti įvairius šildymo sistemos temperatūrinio režimo grafikus: nakties metu palaikyti žemesnę šildymo sistemos temperatūrą;naktį sumažinti karšto vandens temperatūrą, bei išjungti karšto vandens cirkuliaciją; nustatyti šildymo sistemos paros bei savaitės šildymo grafiką.
Galima reguliuoti šildymo sistemoje cirkuliuojančio vandens temperatūrą ir taip išvengti patalpų perkaitinimo ir bereikalingo šilumos vartojimo.
Pavasarį ir rudenį, esant dideliems paros temperatūros svyravimams, reguliatorius sumažina arba padidina šilumos tiekimą namui ir tuo pačiu šilumos tiekimas tampa efektyvesniu, t.y. namo šildymo sistema lanksčiai reaguoja į lauko temperatūros pokyčius.
Šilumos punkte atitinkamuose technologiniuose taškuose matuojamos temperatūros, pagal kurias įvertinamas šiluminės energijos panaudojimas. Sumažėjus šiluminės energijos poreikiui, automatiškai sumažinamas termofikacinio vandens tiekimas namui ir tuo pačiu sumažinamas energijos sunaudojimas. Kvalifikuotai eksploatuojant automatizuotą šilumos punktą, galima sutaupyti iki 10-15% šilumos energijos.
Praktiškai Kauno mieste įrodyti automatizuotų šilumos punktų pranašumai ir daugelis namų savininkų bendrijų jau savo lėšomis įsirengė modernius automatizuotus šilumos punktus, o vykdant grupinių šilumos punktų likvidavimo programą AB ”Kauno energija” taip pat įrengė 560 naujų modernių šilumos punktų. Ateityje planuojama visame mieste panaikinti grupinius šilumos punktus ir visuose namuose sumontuoti šiuolaikinius automatizuotus šilumos reguliavimo įrenginius.
