Vienvamzdės sistemos
Vienvamzdės sistemos naudojamos siekiant supaprastinti vamzdynus ir naudoti visą šilumnešio srautą kiekviename radiatoriuje. Naudojant šią sistemą, šilumnešio temperatūra šildymo kontūre mažėja tolstant nuo padavimo linijos pradžios. Temperatūros mažėjimas turi būti kompensuojamas didesniu radiatorių paviršiaus plotu. Šios sistemos privalumas yra tas, kad galima pasiekti žemesnes grįžtamas temperatūras.
Galimi įvairūs vienvamzdės sistemos variantai, pradedant sistema su vienu didelio diametro paduodančiu vamzdžiu ir eile grįžtamųjų vamzdžių su nuosekliai sujungtais radiatoriais be šuntuojančio radiatorių vamzdžio, baigiant sistema su vienu paduodančiu vamzdžiu ir vienu grįžtančiu vamzdžiu kuriame nuosekliai sujungiami radiatoriai su lygiagrečiai jiems įjungtais šuntuojančiais vamzdžiais ir trieigiais reguliavimo ventiliais. Rekonstruojant vienvamzdes sistemas, kuriose nėra ventilių visai arba įrengti trieigiai seno tipo ventiliai, reikia prieš radiatorių įrengti termostatinį ventilį ir srauto reguliatorių šuntuojančiame vamzdyje, kurio pagalba nustatomas projektinis šilumnešio srautas, stove ir radiatoriuje. Vienvamzdę sistemą galima gana gerai subalansuoti, nustatant tinkamą srautą kiekviename stove.
Kai žinomos projektinės radiatorių galios, šiluminė sistemos galia gali būti reguliuojama keičiant paduodamo ir grįžtamo vandens temperatūras. Paduodamo šilumnešio temperatūra turi būti vienoda į visus stovus, o grįžtama gali skirtis. Naudojant balansinius ventilius, įrengiamus ant kiekvieno stovo, gali būti nustatytas ir išmatuojamas skaičiuotinas šilumos srautas.
Dvivamzdės sistemos
Dvivamzdėse sistemose lengviau pasiekti norimą šiluminę galią bet kuriame sistemos taške. Šioje sistemoje yra vienas paduodamas ir vienas grįžtamas vamzdis, o kiekvienam radiatoriui tiekiamas tokios pat temperatūros šilumnešis ir jeigu radiatoriai yra teisingai parinkti, jie gražina taip pat tokios pat temperatūros šilumnešį.
