Atsižvelgiant į statybos objektų specifi ką, juose įrengiamos kaminų sistemos skirstomos į naujai statybai, senų pastatų restauravimui ir renovavimui skirtus sprendimus. Pasenę, blogos būklės, nebetinkami naudoti dūmtraukiai – viena opiausių ir aktualiausių problemų mūsų šalyje, kasmet sukeliančių skaudžių padarinių. Didžiausios Europos kaminų sistemų gamintojos bendrovės „Schiedel“ Lietuvos padalinio technologo eksperto Artūro Eigmino teigimu, tokius padarinius sukelia daug veiksnių: aplaidumas, neracionalus taupymas pasikliaujant deklaruojamais, tačiau nepatikrintais kokybės kriterijais, neužtikrinama prevencinė kaminų patikra ir panašiai. Todėl „Schiedel“ atstovai kviečia atkreipti dėmesį į problemas, kurios mūsų šaliai vis dar itin aktualios, ir siūlo rinkoje vyraujančių renovacijai skirtų kaminų sistemų alternatyvas.
Nuo ko pradėti dūmtraukio renovacijos darbus?
Nusprendus renovuoti kaminą, iš pradžių reikėtų įsitikinti, ar jis apskritai yra. Dažnai nutinka, kad susiruošus renovuoti dūmtraukį senamiesčio būstuose, po patikros sužinoma, kad kanalas seniausiai išgriautas ir kamino išvis nebėra.
Pagrindinė senamiesčių problema – kad dauguma kaminų ilgus metus buvo neeksploatuojami. Rengiant centrinio šildymo sistemas apie tai, kad kaminai vėliau bus naudojami, negalvota.
Norint patikrinti galimybę atlikti dūmtraukio renovacijos darbus, reikia kreiptis į specialistus, kurie pasitelkę specialiai tam skirtas kameras ir zondus nustatys, ar kaminas išlikęs, kokios jis būklės, ar jis sandarus ir nėra užkimštas. Kitas svarbus klausimas – koks senosios dūmtraukio šachtos skersmuo. Pavyzdžiui, tarybiniais laikais statant privačius namus buvo montuojami stačiakampiai kaminai, katilai buvo sekcijiniai, jų efektyvumas – labai mažas, o išmetamųjų dujų temperatūra – aukšta.
Kaminai įkaisdavo, slėgis labai išretėdavo, nors nedideliame kamine ir buvo sukuriama trauka, bet rūkstantys dūmai, atidarant krosnis, buvo įprastas dalykas. Šiandien tai didelė problema, gadinanti sandarių patalpų mikroklimatą, be to, aprūksta brangi vidaus apdaila. Tačiau dabartiniai šildymo įrenginiai šilumos atiduoda daugiau į sistemą, o ne iššvaisto į orą, jų temperatūra siekia apie 150 °C, todėl jiems įrengti būtinas reikiamo skersmens dūmtraukis. Taigi svarbu pagal šachtos diametrą nustatyti, kokią trauką joje galima sukurti. Pagal tai nusprendžiama, kokį šildymo įrenginį bus galima naudoti.
Kas lemia, kokį renovuojamą dūmtraukį pasirinkti?
Svarbu žinoti, kad dūmtraukio sistemos pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo prie jo planuojamų jungti šildymo įrenginių. Pavyzdžiui, senas silikatinių plytų kaminas išvis negali būti eksploatuojamas be įdėklų. Kadangi tai net nėra dūmtraukis, o tik nedegi šachta, todėl įdėklą būtina montuoti. Tai gali būti vienasienis į vidų montuojamas dūmtraukis, liaudiškai vadinamas įdėklu. Taip atlikus renovaciją reikia reguliarios priežiūros, o patį gaminį būtina keisti kas 5–10 metų, atsižvelgiant į eksploatavimo ypatybes, nekalbant jau apie suodžių gaisro pavojų. Nerūdijančio plieno ypatybės kinta nuo temperatūros perkrovų, todėl iš šios medžiagos pagamintus dūmtraukius būtina tinkamai prižiūrėti.
Kuo skiriasi renovacijai skirti plieniniai ir keraminiai dūmtraukiai?
Naujos statybos gyvenamuosiuose objektuose, norint užtikrinti kaminų sistemos funkcionalumą ir patvarumą, primygtinai siūlome rinktis keraminių kaminų sistemas. Renovacijos darbams siūlome rinktis kaminų sistemą „Kerastar“, kurios išorinis sluoksnis pagamintas iš nerūdijančio plieno, o viduje yra izoliacinis sluoksnis ir keraminis įdėklas. Jei pastatai seni ir (arba) priskiriami kultūros paveldo objektams, susiduriama su estetikos problemomis – kamino išvaizda vienodai svarbi kaip funkcionalumas ir negali kontrastuoti su praeities architektūros dvasia. Juk retas galėtų paprieštarauti, kad, pavyzdžiui, ant XIX a. rūmų fasado įkomponuotas plieninis svetimkūnis nerėžia akies. Todėl tokiais atvejais gali pagelbėti kitas „Schiedel“ sukurtas sprendimas – specialiai renovacijai skirta keraminė kamino sistema „Keranova“.
Tačiau tokie sprendimai ne visuomet racionaliausi. Atnaujinant pastatus ar tais atvejais, kai reikia sumontuoti laikinus pristatomus kaminus, vieninteliu optimaliu sprendimu gali tapti plieninis kaminas. Plieninis kaminas būtinas ir tada, kai to reikia dėl konstrukcinių sprendimų – kai svarbus kamino konstrukcijos svoris (dėl didesnio svorio keraminį kaminą ne visur galima sumontuoti priešingai nei dvisluoksnį plieninį kaminą). Be to, jei kaminą tektų montuoti esant neigiamai temperatūrai, vienintelė alternatyva – nerūdijančio plieno dvisluoksniai kaminai.
Dvisluoksnius plieninius kaminus paprastai siūloma įrengti tuomet, kai sename kamine negalima sumontuoti keraminio įdėklo.
Pavyzdžiui, kai senasis mūrinis kaminas per siauras, o visiškai jį nugriauti ir pakeisti nauju keraminiu moduliniu kaminu gana sudėtinga arba tam gali prireikti itin didelių investicijų. Be to, itin sudėtingais tvejais, pavyzdžiui, senamiesčiuose, kai kaminuose daug posūkių, lenkimų, kampų, siūlomas dar vienas renovacijos variantas. Jis, beje, taip pat gana dažnai naudojamas – lankstus gofruotas vamzdis „Technofl ex“, gaminamas iš nerūdijančio plieno suformuojant dvisienę konstrukciją, juo galima suformuoti saugų darbinį kanalą.
Pagrindinis nerūdijančio plieno ir kokybiškai pagamintos keramikos skirtumas – kad keramika nekoroduoja, ji ilgą laiką išlieka stabili, todėl tokiems dūmtraukiams ir galime suteikti 30 metų garantiją. Nerūdijantis plienas – skirtingų elementų mišinys, kurio sudėtis ir ypatybės keičiasi atsižvelgiant į temperatūros svyravimus. Be to, reikia atsiminti, kad nerūdijančio plieno įdėklas turi būti įžemintas, nes veikiamas statinio krūvio ilgainiui ima koroduoti.
Beje, nerūdijantis plienas nėra visiškai nerūdijantis – tiesiog šie procesai yra lėtesni, tačiau jis vis tiek koroduoja. Todėl kokybiškam plieniniam dūmtraukiui suteikiame dešimties metų garantiją, o garažiniai tarnauja
vos 2–5 metus.
Kaip atpažinti kokybiškus nerūdijančio plieno dūmtraukius?
Šiandien Lietuvoje vis dar išlieka didelė neaiškios kilmės garažinių plieno kaminų pasiūla. Tačiau susigundę neva žemesnėmis kainomis dauguma žmonių apsigauna paprasčiausiai nežinodami, kad nerūdijantis plienas nėra tai, ką įprastai mes juo laikome (šaukštas, puodas ar kt.). Iš tikrųjų nerūdijantis plienas – tik bendrinis visiškai skirtingų gaminių pavadinimas. Vadinamojo nerūdijančio plieno rūšių yra dešimtys, o visų jų cheminė sudėtis skiriasi. Dūmtraukiams gaminti turi būti naudojamas tam tikrų specifi nių rūšių nerūdijantis plienas, o garažiniai dūmtraukių įdėklai gaminami ne iš tų plieno rūšių, kurios skirtos kaminams. Gaminant dūmtraukius, rekomenduojama, kad nerūdijančio plieno sudėtyje būtų tam tikras kiekis molibdeno. Tai labai nesudėtinga patikrinti – užtenka užlašinti tam tikrų reagentų ir, jei sudėtyje yra molibdeno, įvyksta cheminė reakcija.
Daug kartų teko įsitikinti, kad gaminant garažinius plieninius dūmtraukius molibdenas nenaudojamas, siekiant sutaupyti. Toks plienas kainuoja dvigubai pigiau, tačiau ir tokio kamino gyvavimo laikas taip pat sutrumpėja perpus. Nekokybiški plieniniai dūmtraukiai paprastai ne virinami, o lankstomi „spynomis“, todėl yra nesandarūs ir ilgainiui susikaupus suodžiams į gyvenamąsias patalpas ima skleisti nepageidautiną kvapą. Be to, tokiuose savadarbiuose plieno kaminuose yra nesandarių trišakių, daug kniedytų jungčių, o to iš esmės negali būti.
Taigi būtina pabrėžti, kad reikia griežtai skirti dalykus, kuriuos galima pasidaryti patiems ir kuriuos vis dėlto geriau būtų patikėti specialistams. Apskritai patartina visuomet konsultuotis su specialistais, nes bendra Europos Sąjungos erdvė leidžia gana laisvai migruoti produkcijai, kuri, pavyzdžiui, gali turėti CE ženklinimą, tačiau būti pagaminta ne mūsų šalies klimato sąlygoms – Ispanijai, Portugalijai, Italijai, kur prie pigių įdėklų jungiami tik atvirojo tipo židiniai ir daugiau niekas kita. Jeiprie jų prijungtume tipišką lietuvišką kietojo kuro katilą, po metų dūmtraukio nebeliktų, nes tokiam dūmtraukiui pagaminti naudojama itin plona sienelė. Tokių dūmtraukiųgamyba pigesnė, reikia mažiau metalo. Be to, reikia nepamiršti, kad sprendimų gali būtilabai įvairių, tačiau mes gyvename šiauriniame regione ir turime rinktis mums skirtą produkciją.
Ar būtina dūmtraukio įdėklą šiltinti?
Taip, tai būtina. Beje, tai itin paplitusi klaida, kai į kaminą įleidžiamaspats įdėklas, tačiau jis nėra apšiltinamas, todėl dažnai jo naudojimo laikas sutrumpėja, nes nuolat kinta jo temperatūra. Mūsų klimato sąlygomis kamino įdėklas turi būti izoliuotas. Beje, vienas iš „Schiedel“ dvisienių nerūdijančio plieno kaminų sistemų pranašumų – vietoj paprastai tokių kaminų sistemoms taikomos mineralinės arba akmens vatos naudojama izoliacinė medžiaga „Superwool“, kurios izoliacinės ypatybės gerokai pranašesnės nei minėtų medžiagų.
Šis izoliacinis sluoksnis dvisluoksniam plieniniam kaminui suteikia itin didelį atsparumą aukštai temperatūrai, viršijančiai 1 300 ºC. „Schiedel“ plieninių kaminų sistemas galima taikyti su įrenginiais, kurių išmetamųjų dujų slėgis siekia net iki 5 000 Pa (priverstinio šildymo sistemose). Kitas svarbus skirtumas nuo kitų plieninių dūmtraukių sistemų – gaminant „Schiedel“ dūmtraukius taikoma speciali izoliacinio sluoksnio pildymo technologija: sunėrus vamzdžius atsiradęs tarpas užpildomas izoliacine medžiaga, pasitelkus vadinamąjį užpylimo principą. Taip izoliacinis sluoksnis užpildomas tolygiai ir itin sandariai, be to, priešingai nei dažnai nutinka montuojant tradicinius plieninius kaminus, nesukrinta.
Kamino dalių jungtys pagamintos taip, kad sunėrus vamzdžius susijungtų ir skirtingos izoliacinės dalys, todėl nelieka jokių izoliacinio sluoksnio spragų. Tai ypač aktualu esant monolitiniams trišakiams. Nors tai, kad jie yra monolitiniai – pranašumas, tačiau įprastai izoliuojant juos akmens vata nepavyksta jų tolygiai užpildyti. Jie dažnai išdega, praranda estetinę išvaizdą, tampa gaisrų priežastimi, ypač kietojo kuro katilų sistemose.
