Smalsu, ar bet kuris sustabdytas gatvėje praeivis atsakytų, kas yra ekologija. Tarytume žinome, tarytum ne. Dažniau mūsų ausis pasiekia frazės „ekologiškas požiūris“, „ekologiškas gyvenimo būdas“, „ekologiškas produktas“, „ekologiškas procesas“, o ką reiškia pati ekologija? Iš tiesų, ekologija – tai mokslas, kuris nagrinėja organizmų ryšį su aplinka, o štai ekologiškas mąstymas ar ekologiška elgsena jau kas kita. Tai žmogaus nuostata nedaryti neigiamo poveikio gamtai. Tačiau šis požiūris įmanomas tik įsisąmoninus, jog net ir mažiausias mūsų žingsnis, pvz. prausimasis duše, šiukšlių nešimas, važiavimas transportu į darbą, įsigytas ar išmestas daiktas, daro jai įtaką. Ir, deja, dažniausiai – kenksmingą.
Įdomu tai, kad jei tik leidžia mūsų išgalės, mes mielai renkamės ekologiškus maisto produktus – mums rūpi mūsų sveikata ir gerovė, mes nenorime valgyti jokių „E“. Tačiau paklauskime savęs, ar lygiai taip pat mes rūpinamės ir gamta, kuri taip motiniškai šimtmečių šimtmečius be jokio atlygio dalinasi savo resursais? Juk jai pakaktų ir to, jei kiekvienas iš mūsų pradėtume bent jau taupyti vandenį vonioje ir virtuvėje, mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir vietoj automobilio rinktumėmės viešąjį transportą arba dviratį, rūšiuotumėme atliekas ir taupiai vartotume elektrą. Žmogus – unikali planetos būtybė, kuriai duota galimybė mąstyti, taigi ir rinktis. Tarp ko? Tarp „tik imti“ ir „duoti, taupyti, grąžinti“..
Sprendimą tausoti aplinką ar ne, šiandien priima ir organizacijos, nes jos ne mažiau atsakingos už mūsų gamtos išsaugojimą. Organizacija gali tvirtinti esanti socialiai atsakinga, jei bent dalis jos produktų padeda apsaugoti planetą ir jos išteklius. Ne išimtis ir židinių bei krosnelių rinka, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas produktų, kurie būtų draugiški aplinkai, kūrimui. Kokias išeitis siūlo gamintojai?
Pirma, tai biožidiniai. Šie židiniai degimui naudoja ne malkas (mažiau iškertamų miškų), o specialų bekvapį, dūmų neskleidžiantį biokurą. Žinoma, šie židiniai yra labiau skirti interjerui papuošti ir atmosferai sukurti, o ne šildymui. Tuo pačiu verta užsiminti, kad gamtą tausojame ir tuomet, kai kaitriam šildymui renkamės įvairius augalinės kilmės perdirbtus produktus: atliekų briketus, granules ir pan. Antra, prie gamtos išsaugojimo prisideda židiniai ir krosnelės su švaraus degimo sistema. Ši sistema sumažina išmetamų dujų į aplinką kiekį ir leidžia sunaudoti beveik 50 procentų mažiau malkų (o šilumos kiekis tas pats!). Trečia, rekomenduojama krosnių montavimui naudoti specialias nedegias plokštes, kurios ne tik užtikrina didesnę šilumos izoliaciją, bet yra ekologiškos, nekenksmingos aplinkai.
Taigi, apibendrindami galime teigti, kad krosnelių ir židinių gamintojai labiausiai prie gamtos išsaugojimo prisideda mažindami medienos suvartojimą ir mažindami oro taršą. O kuo prisidedate Jūs?
