Būkime atviri. Pamačius pas bičiulį ar giminaitį rusenančią krosnelę ar židinį – sukirba viduje baltas pavydas. O kad taip aš… o kad taip mano namuose… Ir pripažinkite, ištaikęs progą, stengiatės kuo arčiau įsitaisyti ugnies. Jei žiemos metas – mėgaujatės šiluma, jei pavasaris – atsipalaiduojate klausydami ugnies rusenimo. Na, o jei kompanija pasitaikė kiek nuobodoka, visuomet galime stebėti, kaip savo formas ir spalvas keičia liepsna ir tik pritariamai linkčioti. O patys sau – šypsotis iš malonumo štai taip sėdėti niekur neskubant.
Betgi vakarui einant į pabaigą (ar rytui auštant) susimąstome apie tai, kad turėti krosnį ar židinį, tai ir rūpestis. Greičiausiai raminame save, kad „ne, kam tas židinys, gal tiek to, kam tie nauji vargai“ ir piktdžiugiškai palydime akimis šeimininką, kuris pagaikščiu kartas nuo karto pažarsto žarijas ar keliasi malkų. Tačiau, patikėkite, tai savotiško ritualo ir meditacijos dalis. Turint krosnelę ar židinį keičiasi santykis su ugnimi, o jos priežiūra tampa savitu, sakykime, netgi originaliu malonumo šaltiniu.
Kai manęs klausiama, ar sudėtinga prižiūrėti židinius ir krosneles, atsakau, jog, žinant taisykles ir vadovaujantis rekomendacijomis, tai visiškai paprasta. Be to, šiandieniniai gamintojai, kurdami naujus produktus, nuolatos galvoja, kaip jų priežiūrą padaryti, kuo lengvesne, kad jai reikėtų, kuo mažiau laiko. Tad ieškantys šilumos ir jaukumo su ugnimi turi iš ko rinktis. Na, o visiškai be priežiūros palikti nereikėtų – tinkamai rūpinantis ir atrodo, ir veikia krosnelė ar židinys kaip ką tik nupirktas.
Taigi, periodiškai priežiūros reikia šiems elementams: langeliui, pelenams, suodžiams, išleidimo vamzdžiams. Nors pavyzdžiui, krosnelėse yra langelio valymo sistema oru, pavalyti popierine šluoste tenka (geriausia po kiekvieno kūrenimo). Jei vis dėlto pastebite, kad langelis per greitai apsitraukia degimo atliekomis, sukluskite. Gali būti, kad naudojate per drėgnas malkas arba reikėtų įvertinti oro traukos sąlygas ir patikrinti oro tiekimo vamzdžius.
Pelenus (ar tai būtų su pelenų stalčiuku ar be) taip pat būtina pašalinti, šiek tiek paliekant jų ant dugno (veikia kaip apsauginis sluoksnis). Kartais būna, kad ant gaminio vidinių paviršių susikaupia suodžiai. Jie taip pat yra naudingi – lyg izoliacinė medžiaga sumažina šilumos atidavimą iš židinio, tačiau per didelį sluoksnį reikia pašalinti specialiu valikliu. Beje, patarimas, jei norite, kad nesikauptų nuosėdos, reikėtų krosnelei ar židiniui leisti tiek įkaisti, jog jos pačios sudegtų. Ir… kartą per metus rekomenduojame pasiryžti generaliniam vidaus, o kartu ir išleidimo vamzdžių bei dūmtraukio, valymui.
Ir pabaigai, keletas smagių įžvalgų ir priežodžių apie suodžius: ne kiekvienas, suodžiais išsitepęs, yra kalvis; griekas – ne suodžiai, o žmogų suteršia; jei žertuvėj insidega ir dega suodžiai – bus giedra; jei ant puodo súodžiai dega – bus lytinga vasara, o žiema šalta; baltas kaip suodžiai. Na, o labiausiai man patinkantis palinkėjimas – nebūkite susiraukę kaip suodžius braukę.
