Praėjusiame savo straipsnyje apie saugią krosnelės ir židinio ugnį (žr. „Saugi krosnelės ar židinio ugnis“) pasižadėjome parašyti plačiau apie kaminus, nes jie yra dažniausia priežastis, kodėl nuo gaisro nukenčia būstas. Patys savaime kaminai nėra nelaimės priežastis, o tik tie, kurie yra netvarkingi, nevalomi arba netinkamai išvalyti. Kaip teigia gaisrininkai, kaminas yra pats pavojingiausias kieto kuro krosnių elementas. Tai silpnoji krosnių vieta, nes ten kaupiasi suodžiai ir kitos dervos. Taip pat neretai kaminas būna netinkamai įrengiamas statybų metu.
Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 11255 gaisrai. Palyginę gaisrų priežastis galime pamatyti, kiek jų kyla dėl neprižiūrimų krosnių ir židinių. Taigi, pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,1 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,7 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Bendrame kontekste aštuoni procentai – nemaža dalis, kurią tikrai galime sumažinti, jei žinosime, kaip apsisaugoti nuo tokių gaisrų ir ką daryti jiems kilus.
Bet pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl kamine kyla suodžių gaisras. Intensyvaus degimo metu kreozoto liepsnos temperatūra būna maždaug apie 1000-1800 laipsnių celsijaus. Tai labai pavojingas reiškinys – akmuo akmens vatos gamybai lydomas 1600 laipsnių temperatūroje. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos bei įdėklai – kaminas įtrūksta, o liepsna išplinta. Štai kodėl dažniausiai užsidega namai ir apsinuodijama dūmais. Ką daryti, jog išvengti tokių nelaimių?
Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Taip pat kiekvienas atsakingas šeimininkas privalo nepamiršti krosnių ir dūmtraukių pataisyti, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę ir paukščiai (įsirengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine būtų įtaisytas retas tinklas, grotelės ar stogelis. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.
Jei po ilgo nekūrenimo tarpsnio užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, reikia nedelsiant išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, būtina kuo skubiau užgesinti ugnį pakuroje, sandariai uždaryti krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro ir tada jau kviesti ugniagesius.
