Rinkdamiesi šildymo sprendimą savo namams, peržvelgiate begales variantų, išklausote daugybės vadybininkų istorijas ir, vis dėlto, lieka visai neaišku, kurį variantą pasirinkti. Kad nereikėtų kreiptis į kaimyną, straipsnyje pateikiame visus variantus vienoje vietoje: drąsiai ir garsiai apie skirtingų šildymo sprendimų pliusus, minusus ir perspektyvas.
Dyzelinis šildymas.
Skysto kuro katilines, kitaip nei prieš keletą metų, galima įrengti visai nedidelėse patalpose. Kuro katilas taip pat gali stovėti šalia kuro talpos. Suprantama, minėta kuro talpa, turi būti specialiai pritaikyta ir turėti dvigubas sienas. Pats katilas yra tokio dydžio, kaip pusė virtuvės spintelės, vadinasi, visai nesunku jam rasti vietos prie esamo kieto kuro katilo ir įdarbinti jį net kaip atsarginį budintį katilą. Taip jis galės veikti ir šildyti namus tada, kai namuose nieko nėra .
Šiluma iš skysto kuro yra sąlyginai brangi (~0,3 Lt/kW). Bet šis būdas pigesnis, nei šildyti namus elektra. Aišku, kartais tai vienintelis komforto garantas, kai yra silpnas elektros įvadas, maža katilinė ir mažas kiemas. Elektra šildytis, šios dienos kainomis, nėra pigu, tačiau tai didelis komfortas už simbolines investicijas – nuo 2500 litų.
Naujai įrengti skysto kuro katilinę kainuoja nuo 10 000 litų (įskaitant kaminą ir kuro talpą). Priežiūra nėra sudėtinga, visa informacija nurodoma instrukcijoje, tiesą sakant, tai gali atlikti beveik kiekvienas katilo šeimininkas. Svarbu nepamiršti, kad kartas nuo karto reikia pakeisti kuro purkštuką ir kuro filtrą. Puiku, kai šeimininkas gali sureguliuoti kuro mišinį idealiam katilo darbui ir gauti iš skysto kuro maksimalią šilumą.
Joniniai katilai.
Tai didelio galingumo, mažų matmenų elektriniai katilai. Visa katilinė (iki 33 kW, gali šildyti iki 700 kv.m. gyvenamo ploto) sumontuojama ant sienos 1 kv.m. plote. Tai tylus, švarus įrenginys, beveik nereikalaujantis priežiūros.
Nuo teninių elektrinių katilų jie skiriasi tuo, kad joninių katilų galingumas prisitaiko esamiems poreikiams. Jų galingumas priklauso nuo skysčio tekėjimo greičio, sudėties ir temperatūros. Kadangi automatika leidžia katilo darbą valdyti laipsnio tikslumu, jis idealiai tinka bet kokio tipo šildymo sistemai. Rekomenduojama darbinė temperatūra iki +80 C.
Visai nesvarbu, ar diegiama grindininė, radiatorinė ar mišri šildymo sistema, tinkamai parinktas katilas ir teisingai įrengta šildymo sistema dirbs ir ilgai ir taupiai.
