Malonumo pasišildyti ar šiaip pasėdėti prie jaukios židinio ugnelės neatsisako nei senas, nei jaunas. Tačiau, UAB „Vilpra“ židinių specialistės Violetos Mildos Ziberkienės teigimu, svajojantys savo namuose mėgautis gyva ugnele, apie tai turėtų pagalvoti dar projektuojant būstą. Mat vienas iš svarbiausių dalykų įrengiant židinį yra dūmtraukis, nuo kurio priklauso židinio vieta ir trauka.
“Galima sumontuoti metalinį pristatomą dūmtraukį, bet jei židinys tarnaus kaip pagrindinis šilumos šaltinis, labai svarbu, kad dūmtraukis būtų namo centre – tuomet šiluma sklis tolygiau. Židinio neįmanoma sumontuoti viename kambario gale, jei dūmtraukis yra kitame. Tiesiog nebus geros traukos”, – sako V. M. Ziberkienė. Anot specialistės, skaičiuojant nuo prijungimo prie ugniakuro vietos, dūmtraukis turi būti ne žemesnis nei 5 m aukščio, o jo skersmuo atitikti ugniakuro techniniame aprašyme nurodytus parametrus.
Kitas svarbus dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį – gryno oro cirkuliacija. „Į patalpą, kurioje dega ugnis, turi nuolat patekti šviežias oras. Dabar daugelio namuose įrengti sandarūs langai, tad tokiu atveju būtinos orlaidės. Kartais įrengiama sistema, kuria šaltas oras patenka tiesiai į židinį“, – sako pašnekovė. Prieš įrengiant židinį labai svarbu įvertinti, ar šeimininkams pakaks mėgautis ugnele tik vienoje patalpoje, ar norima, kad šiluma sklistų visame name. Renkantis ugniakurą būtina atsižvelgti į židinio galingumą ir šildomos patalpos plotą, apskaičiuoti pastato šilumos nuostolius. “Židinius montuojantys meistrai sako, kad vieno kilovato židinio šilumos galios pakanka sušildyti 10 kv. m gerai izoliuoto pastato. Jei būstas senas, tuomet 10 kv. m reikės daugiau šilumos“, – teigia V. M. Ziberkienė.
Perkantieji židinio ugniakurą turėtų atkreipti dėmesį ir į medžiagas, iš kurių jis pagamintas. Židinio ugniakurai gali būti ketiniai arba plieniniai su šamoto pakura. „Beje, medžiagos turi ir privalumų, ir trūkumų. Tarkime, ketus ne taip greitai išdega, bet jis trapesnis, tad jei nuo malkų ant įkaitusio paviršiaus pateks sniego, jis gali ir įtrūkti“, – pastebi specialistė. Anot jos, paskaičiuota, kad nuolat kūrenamas ketaus židinys tarnaus 20 m., plieninis – apie 15 m. Tačiau jų ilgaamžiškumas dar priklauso ir nuo bendros konstrukcijos, montavimo kokybės. Tad verta rinktis ne tik medžiagas, bet ir gamintoją. “Jei židinys bus užkuriamas tik vakarais, jis tarnaus tiek pat ilgai, kiek ir namas. Greičiau išdega tik nuolatiniam pastato šildymui skirti židiniai“, – sako pašnekovė ir priduria, kad su židinius montuojančiais meistrais yra paskaičiavę ir minimalią židinio kainą. Neįmantrų galima įsirengti už 5 tūkst. Lt, neskaitant dūmtraukio kainos.
Pagrindinis židinio ir krosnelės skirtumas yra tas, kad pastaroji kaupia šilumą kokliuose. Židinys, atvirkščiai, šilumą į aplinką spinduliuoja iš karto, jos nekaupdamas. Tad vos nustojęs degti, patalpos nebešildo. “Yra židinių, gaminamų su kokliais, muilo akmeniu. Specialus Suomijoje išgaunamas muilo akmuo itin gerai išlaiko temperatūrą, o įkaitęs šilumą išsaugoja net kelias paras. Tačiau židiniai su muilo akmens plytelėmis gana brangūs“, – sako V. M. Ziberkienė.
Planuojant įsirengti židinį, patartina pagalvoti ir apie orinę šildymo sistemą. Mat prie židinio galima sumontuoti ir ortakius, ventiliatorius, kuriais šiluma paskirstoma po patalpas. „Montuojant židinį paprasčiausia nuvesti šilumą į antrąjį pastato aukštą. Tai kainuoja nedaug. Sudėtingiau priversti tekėti šilumą į greta esančias patalpas. Šiluma sklinda tik apie 4 m nuo židinio. Todėl reikia montuoti specialius karšto oro ventiliatorius, kurie priverčia šiltą orą sklisti toliau“, – sako specialistė. Pasak jos, didžiausias būsto šildymo židiniu trūkumas yra tas, kad šildoma ne nuolatos, t. y. šiluma sklinda tol, kol židinyje dega ugnis. Todėl verta pagalvoti apie dujinį ar elektrinį šildymą, o židinį palikti kaip alternatyvą. Derinant du šildymo variantus galima ir sutaupyti. Židinį labai gerai užsikurti tuomet, kai šiek tiek trūksta šilumos ar vėsiais pavasario, rudens vakarais.
Sutvarkius dūmtraukį, pasirinkus ugniakuro galingumą ir įrengus tinkamą ventiliaciją, reikia pasirūpinti židinio išvaizda. Geriausiai suprojektuos specialistai, tačiau ir čia galioja kelios bendros taisyklės. Jei ugniakuro stiklas tiesus, židinyje rusenanti ugnis matoma tik iš židinio priekio. Todėl norint, kad ugnis matytųsi iš visų kambario vietų, patartina rinktis ugniakurą lenktu stiklu. “Svarbu iš anksto apgalvoti, kokių ugniakuro durelių norėsite: atidaromų ar pakeliamų. Daugelis žmonių žavisi atvira ugnimi, tad jiems verčiau rinktis įrenginį su pakeliamomis durelėmis. Ir saugu: nuleidus dureles neiššoks kibirkštys, vėjas iš dūmtraukio nepripūs suodžių“, – sako pašnekovė.
Anot jos, pagrindinis židinio su atidaromomis durelėmis privalumas tas, kad specialia sklende galima reguliuoti degimo intensyvumą. Jei įleidžiama daugiau oro, malkos dega sparčiau ir labiau šildo. Jei oro patenka mažiau, malkos dega lėčiau ir ne itin kaitriai. Specialistė pastebi, kad keičiasi ir židinių mados. Prieš kelerius metus buvo populiarūs klasikinio, kaimiško stiliaus židiniai. Dabar daugelis renkasi madingesnius variantus. „Norint išskirtinumo, galima pasitelkti architektus, kurie suprojektuos dailų, prie būsto interjero derantį, kartu ir pigesnį nei importuotas židinį“, – sako V. M. Ziberkienė.
