Lietuva turi gausius gėlo požeminio vandens išteklius. Vanduo iš jų išgaunamas gręžiniais. Siekiant užtikrinti gerą jo kokybę, saugumą ir nepertraukiamą tiekimą, labai svarbu, kad net ir seniau įrengti gręžiniai būtų įteisinti ir naudojami pagal galiojančius reikalavimus.
Žemės gelmių registre (ŽGR) įregistruota net 3,1 tūkst. gręžinių, kurie per parą išsiurbia 0,4 mln. kubinių metrų. Dalį jų valdo akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, investicinės bendrovės, viešosios įstaigos, bendrijos, bendruomenės.
Jeigu šie subjektai vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir vandens ištekliais apsirūpina iš požeminio vandens gręžinio, kuris nėra registruotas ŽGR, jų vadovai turi pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2025 m., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas. Vėliau tokios galimybės nebus.
Atkreipiame dėmesį, kad komercine-ūkine veikla besiverčiančios įmonės yra tos, kurios tikslingai siekia pelno ir jų veiklai reikalinga licencija.
Pagrindiniai požeminio vandens gręžinio įteisinimo žingsniai:
Gręžinio valdytojas teikia paraišką dėl pritarimo naudoti požeminio vandens gręžinį savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys.
Per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi į savivaldybės vykdomąją instituciją gręžinio valdytojas turi sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką. Kai vykdant ūkinę-komercinę veiklą požeminio vandens išteklių išgavimas neviršija 10 kubinių metrų vandens per parą, sumokama vienkartinė 50 eurų gręžinio įteisinimo įmoka. Ją reikia pervesti į VMI sąskaitą, pasirenkant tos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį, kodą.
Jei, skaičiuojant metinį vidurkį, per parą išgaunamas kiekis didesnis nei 10 kubinių metrų per parą gėlo požeminio vandens, į VMI sąskaitą mokamos vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos dydis, kuris priklauso nuo planuojamo išgauti išteklių kiekio ir yra nuo 500 iki 5 tūkst. eurų.
Gavę savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Pasirinkta įmonė atlieka darbus, reikalingus gręžiniui įteisinti ir pateikia visus dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, o įmonė jį perduoda užsakovui.
Žemės gelmių įstatymas numato, kad tuo atveju, kai išteklių išgavimui reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius arba požeminio vandens išgaunama 10 kubinių metrų ir daugiau, požeminio vandens išgavimo vietoje turi būti įrengti apskaitos prietaisai.
Po to, kai vandenvietės valdytojas įsiteisina gręžinį Žemės gelmių registre ir gauna Gręžinio pasą, atsiranda prievolė turėti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius. Leidimus išduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Daugiau informacijos apie leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo tvarką rasite čia.
Nežinant, kilus abejonių, ar turimas gręžinys įregistruotas Žemės gelmių registre, galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje, rubrikoje El. paslaugos, nuorodoje Gręžinių žemėlapis, ar Gręžinių sąraše.
Kilus papildomiems klausimams ar abejonėms, prašome kreiptis tel. 8 670 73333, arba elektroniniu paštu greziniai@lgt.lt
Visą informaciją apie gręžinių įteisinimą rasite Lietuvos geologijos tarnybos ir Aplinkos ministerijos svetainėse.
