Gaisras degiomis medžiagomis apšiltinto namo fasadu plinta greičiau. Tai akivaizdžiai parodė gegužės pabaigoje Kroatijos sostinėje Zagrebe atliktas realaus dydžio gaisrinis bandymas, kurį organizavo Zagrebo universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas, Kroatijos gaisrinės saugos asociacija HUZOP ir Europos gaisrinės saugos organizacija „Fire Safe Europe“.
Zagrebo universiteto Šiluminių tyrimų laboratorijoje gegužės pabaigoje atlikto gaisrinio bandymo metu naudojant 8 m aukščio konstrukcijas buvo imituotas gaisro plitimas dviaukščiame pastate, kai gaisras įsiplieskia apatinio aukšto kambaryje ir ugnis per langą išplinta fasadu. Bandymo rezultatas – siena, apšiltinta polistireninio putplasčio izoliacija, sudegė per 15 minučių, o degimo metu sklido tiršti nuodingi dūmai. Būtent per tiek laiko nuo pranešimo gavimo ugniagesiai turėtų atvykti į gaisro vietą. Siena, apšiltinta mineraline vata, neleido ugniai išplisti fasadu, todėl siena liko nepažeista ir gaisras neišplito aukštyn.
„Vykdant daugiabučių namų, mokyklų, ligoninių, slaugos įstaigų bei kitų visuomeninių pastatų statybos bei renovavimo projektus pagal mažiausios kainos kriterijų, nekeliamas klausimas, kaip pagerinti pastato gaisrinę saugą parinkus tinkamas šiltinimo medžiagas. Zagrebe atliktas bandymas akivaizdžiai įrodė, kad gaisro metu pastato šiltinimo medžiagos gali lemti išgelbėtas ar prarastas žmonių gyvybes,“ – sako Mineralinės vatos gamintojų asociacijos vadovas Ramūnas Kontrimas.
Billas Duncanas iš „Fire Safe Europe (FSEU)“ pastebi, kad bandymas išryškino dar vieną problemą: nors visame pasaulyje gaisrai panašūs, tačiau gaisrinės saugos reikalavimai gerokai skiriasi. „Mūsų tikslas – bendradarbiauti su politikos formuotojais ir reguliuotojais siekiant užtikrinti, kad gaisrinės saugos taisyklės būtų stipriai patobulintos visoje ES.“
Vertinant pastatų gaisrinę saugą, svarbu geriau suprasti, kaip gaisras veikia įvairias fasadų sistemas, ir tobulinti statybinių medžiagų ir elementų bandymo metodus, nes dauguma šių bandymų yra pasenę.
Pasak Švedijos SP techninių tyrimų instituto – vieno iš bandyme dalyvavusių mokslo partnerių – vadovo Larso Boströmo, be pagal šį standartą būtinų matavimų, jie taip pat atliko daug papildomų matavimų, nes „esami standartizuoti atsparumo ugniai bandymai neapima visų svarbių gaisro plitimo parametrų. Papildomi matavimai suteiks vertingos informacijos, kuri papildys ir atnaujins atsparumo ugniai bandymų standartus.“
Trumpai apie bandymą:
Tirtas ugnies plitimas tinkuojamos termoizoliacinės sistemos (angl. ETICS) fasadais, kurie skyrėsi apšiltinimo medžiagomis. Bandyme sumontuoti tris identiškos konstrukcijos su sertifikuotomis ETICS sistemomis padengtų fasadų fragmentai. Pirmasis fasadas buvo apšiltintas E degumo klasės polistireninio putplasčio (EPS) izoliacija (ETICS sistemos degumo klasė B-s2,d0), antrasis – tokia pačia polistireninio putplasčio izoliacija (ETICS sistemos degumo klasė B-s2,d0) su horizontaliu ugnies barjeru iš mineralinės vatos, trečiasis – A1 klasės izoliacija iš mineralinės vatos (ETICS sistemos degumo klasė A2-s1,d0).
Visos trys realius namus imituojančios konstrukcijos buvo padegtos vienu metu. Gaisrinio bandymo metu pirmoji konstrukcija su EPS izoliacija visiškai sudegė, o ugnis išplito fasadu praėjus vos 15 min. nuo gaisro pradžios. Degi EPS izoliacija taip pat skleidė didžiulį kiekį tirštų juodų dūmų (statistika rodo, kad gaisro metu dauguma žmonių žūsta būtent apsinuodiję nuodingais dūmais).
Antroje konstrukcijoje iš nedegios mineralinės vatos įrengtas ugnies barjeras taip pat sulėtino ugnies plitimą maždaug 10 min., palyginti su vien EPS apšiltintu fasadu. Trečioje konstrukcijoje nedegi šiltinimo izoliacija (mineralinė vata) neleido ugniai išplisti fasadu, tad sienos struktūra liko nepažeista.
