Skaičiuodami, kuris seno daugiabučio renovacijos etapas duotų daugiausia naudos taupant energiją, specialistai išskiria dvi darbų grupes: atnaujintas šilumos tiekimo punktas arba katilinė ir apšiltintas pastato fasadas. Modernizuotas šilumos punktas leidžia sutaupyti iki 25 proc. energijos, o apšiltintas fasadas – apie 24 proc. energijos.
Tačiau kartu pabrėžiama, kad fasado apšiltinimas yra vienas iš brangesnių renovacijos etapų. Todėl pastatų apšiltinti neskubama, pirmiausia pasirenkami mažiau sąnaudų reikalaujantys renovacijos etapai.
„Vilniaus energija” surengė eksperimentą „Šalti ir šilti namai”, kuriuo parodyta, koks šiltinimo ir izoliacinių medžiagų poveikis. Bandymui naudotos trys geriamojo vandens kolbos, sudėtos į tris dėžes ir patalpintos į refrižeratorių, kuris temperatūrą palaipsniui sumažino beveik iki 16 laipsnių šalčio.
Pirmoje faneros dėžėje, kurios sienelių storis buvo 4 mm, kolba su geriamuoju vandeniu užšalo ir susprogo per mažiau nei penkias valandas, o dėžės viduje užfiksuota temperatūra – 13,8 laipsnio šalčio. Dalinai izoliuotoje gipso kartono dėžėje, kurios sienelių storis 12 mm, vanduo kolboje visiškai užšalo, o temperatūra dėžės viduje buvo 5,6 laipsnio šalčio. Trečioji dėžė buvo padaryta iš 12 mm storio gipso kartono, o iš vidaus apšiltinta 50 mm minkšta mineraline vata. Taip apšiltintoje dėžėje vanduo liko neužšalęs, dėžės vidaus temperatūra po eksperimento buvo teigiama arba artima nuliui.
„Šiuo eksperimentu nieko naujo nepasakėme, tik vizualiai pademonstravome, kokie procesai vyksta skirtingai izoliuotuose pastatuose. Tokie bandymai būtini, nes viskuo reikia įsitikinti. Panašaus pobūdžio yra ir saugaus eismo reklama, kurioje rodoma, kaip pro automobilio langą iškrenta saugos diržu neprisegtas manekenas. Tačiau kol pats to gyvai nepamatai, iš tikrųjų nesupranti realios situacijos”, – taip eksperimentą komentavo UAB „Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas.
