1. Įžanga
Kaip jau žinome iš ankstesnių straipsnių, priešeroziniai paklotai būna įvairių tipų, bet pagrindinė jų funkcija yra tokia pati – paviršinio grunto sluoksnio slinkimo stabdymas nuo didesnį nuolydį turinčių paviršių. Bandysiu paaiškinti, kaip teisingai pasirinkti natūralaus pluošto priešerozinį paklotą savo sklype, kokie yra pagrindiniai pasirinkimo kriterijai ir kaip teisingai naudoti skirtingų tipų biopaklotus. O pagrindiniai jų tipai pavaizduoti 1 paveiksle.
1 pav. Dažniausiai naudojami natūralaus pluošto priešeroziniai paklotai : 1 – džiuto pluošto geotinklas, 2 – kokoso pluošto geotinklas, 3 – polipropileno tinkleliais sustiprintas kokoso pluošto demblis, 4 – polipropileno tinkleliais sustiprintas šiaudų pluošto demblis, 5 – polipropileno ir džiuto tinkleliais sustiprintas kokoso ir šiaudų pluošto demblis.
Paveiksle nepavaizduoti rečiau naudojami biopaklotų geokompozitai, kai natūralus pluoštas būna kombinuojamas su sintetinėmis medžiagamos (pvz., austine ar neaustine geotekstile), kurios pagerina tokias gaminio savybes kaip tempimo stipris, vandens nudrenavimas ir t.t. Tačiau, kaip minėta, tai itin retai naudojami gaminiai, todėl šiame straipsnyje nebus nagrinėjami.
2. Pakloto pasirinkimas
Biopaklotai, kaip ir sintetiniai priešeroziniai gaminiai, tarpusavyje gali būtų lyginami pagal daugelį savybių, tačiau, kadangi visų gamintojų gaminiai yra itin panašūs (žaliava dažniausiai tiekiama iš vieno ir to paties regiono, į natūralų pluoštą neįmanoma pridėti kažkurią savybę pagerinančių priedų, o ir gamybos technologija identiška, dėl žaliavos „nelankstumo” kažkokiam ypatingam apdirbimui), tai, mano nuomone, priešeroziniam paklotui parinkti reikia atkreipti dėmesį tik į dvi jo savybes:
- Žaliavą
- Gaminio struktūrą
2.1. Žaliava
Kaip galima spręsti iš gaminių pavadinimo bei anksčiau pateiktos informacijos, pagrindinės biopakloto žaliavos yra natūralios: džiuto, kokoso ar šiaudų pluoštas. Dažnai, norint suteikti kilimo struktūrą ar tiesiog pagerinti skirtingas gaminio savybes, jie būna kombinuojami su sintetiniais ar natūraliais tinkleliais (3, 4 ir 5 tipai) ar kitais geosintetiniais gaminiais. Tačiau gaminio esmės tai nepakeičia – jo pagrindą sudaro natūralus pluoštas, o esminis skirtumas lemiantis produkto pasirinkimą yra nevienodas skirtingos žaliavos suirimo laikas (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Natūralaus pluošto paklotams naudojamų žaliavų ilgaamžiškumas
| Žaliava | Preliminarus suirimo laikas |
| Džiuto ar šiaudų pluoštas | 1-2 sezonai |
| Kokoso pluoštas | 2-3 sezonai (priklauso nuo gaminio masės ploto vienetui: 350-700 g/m2 gaminys yra efektyvus 2 sezonus, 700-900 g/m2 produktas laikosi 3 ir daugiau sezonų, kai naudojamas standartinėmis sąlygomis) |
Žaliavos ilgaamžiškumas yra aktualus dėl grunto, kuriuo padengtas stiprinimas šlaitas, tipo. Pavyzdžiui – jei šlaitas padengtas gerai žolės augimui tinkančiu gruntu, tai galima naudoti pigesnę, greičiau suyrančią apsaugą, kaip šiaudų ar džiuto paklotai; o jei šlaitas mažiau derlingas, rekomenduojama naudoti ilgaamžiškesnius gaminius – kokoso pluošto geotinklus ar demblius.
2.2. Gaminio struktūra
Skiriami du pagrindiniai natūralaus pluošto priešerozinių paklotų tipai:
- Tinklinės struktūros gaminiai (1 ir 2 tipai),
- Kilimai/dembliai (3, 4 ir 5 tipai).
Pagrindiniai skirtumai tarp šių dviejų tipų gaminių yra kaina ir tinkamumas skirtingam šlaito nuolydžiui. Normaliomis sąlygomis, kai žaliavos gavybos vieta nėra veikiama force majeure veiksnių, tinklinės struktūros gaminiai yra pigesni už iš tos pačios žaliavos pagamintus demblius dėl paprastesnės gamybos ir papildomų medžiagų nenaudojimo (2015 m. dėl Šri Lankoje užsitęsusių liūčių, džiuto pluošto geotinklas buvo brangesnis net už kokoso pluošto kilimą).
Tačiau, tinklo struktūros gaminiai ir iš viršaus gali būti padengiami gruntu, o tai suteikia natūralesnę šlaito išvaizdą (želiantis dirvožemis) iki, kol paviršius pilnai suvegetuoja, o tuo tarpu, kilimų/demblių dengti gruntu nerekomenduojama dėl prasto jų sukibimo su gruntu ir dėl to, kad šiuo atveju suželti turi po dembliu esantis (apsaugotas nuo erozijos), šlaitą dengiantis dirvožemis, todėl ant demblio užpiltas papildomas sluoksnis grunto sumažins praleidžiamą šilumos ir šviesos kiekį, o tai prailgins vegetacijos laiką.
Kitas svarbus dalykas yra šlaito nuolydis. Biopaklotų gamintojai tinklinės struktūros gaminius rekomenduoja naudoti, kai šlaito nuolydis yra ne didesnis nei 30-45° (priklausomai nuo šlaito aukščio), o kilimai/dembliai, dėl kitokio veikimo būdo (jie stiprinamą šlaitą laiko visu savo paviršiumi), yra tinkami ir statesniems šlaitams.
3. Pakloto įrengimas
Priešerozinio pakloto įrengimas yra gana nesudėtingas procesas, tačiau, kad geotinklas gerai atliktų savo funkciją, standartiniu atveju, kur nėra išgraužų ar stiprinamas šlaitas neturi sąlyčio su vandens telkiniu, reikia laikytis pagrindinių rekomendacijų.
3.1. Esamo šlaito paviršiaus paruošimas
Prieš pat geotinklo įrengimą esamas šlaito paviršius turi būti kiek įmanoma tankus ir lygus, kad gruntas, patirdamas natūralius gamtos poveikius (lietus, stiprus vėjas ir t.t.), byrėtų kuo mažiau. Šlaito lygumas aktualus ir dėl to, kad, netgi, paviršiui pilnai suvegetavus, didesnės duobės gali vistiek matytis, be to, tai palengvins tinklo įrengima bei priežiūrą ateityje.
Esamas paviršius, priklausomai nuo grunto tipo ir statumo turėtų būti padengtas bent 5-10 cm storio juodžemio sluoksniu ir apsėjamas. Kiekviena situacija yra skirtinga, kartais per storas grunto sluoksnis gali nubyrėti net nepradėjus jo tvirtinti, o per plonas juodžemio sluoksnis gali būti netinkamas augmenijai suvešėti, jeigu apačioje turimi molingi, augalams augti netinkami gruntai (paprastai tariant – augalinis sluoksnis gali „šusti”).
3.2. Pasiruošimas pakloto klojimui ir klojimas
Priklausomai nuo šlaito aukščio ir statumo, gali būti keletas skirtingų pakloto tvirtinimo variantų, bet bendru atveju, tinklas prie šlaito paviršiaus turi būti tvirtinimas tranšėjoje šlaito viršuje ir apačioje bei smeigėmis geotinklo persidengimų zonose.
Tvirtinimas šlaito viršuje – maždaug 1,0 m atstumu nuo šlaito keteros (jei neįmanoma, atstumas gali būti sumažinamas iki 0,5 m, iškasama 0,5 m x 0,5 m matmenų tranšėja (2 paveikslas). Turint sudėtingą situaciją, kuriai didelę įtaką daro kritulių vanduo, tranšėja gali būti pritaikoma ir vandens surinkimui, joje įrengiant nesudėtingą drenažo sistemą (3 paveikslas).
Bendruoju atveju geotinklo tvirtinimas šlaito apačioje gali būti atliekamas laisvą jo galą įtiesiant į iš anksto paruoštą nedidelių metmenų tranšėją (žr. 4 paveikslą).
Gretimi priešerozinių paklotų rulonų kraštai perdengiami po 10 cm. Visuose persidengimuose papildomam tinklo sutvirtinimui rekomenduojama naudoti smeiges, jų forma bei žaliava (plastikas, nerūdijančio plieno viela ir t.t.) gali būti skirtinga, dažniausiai gamintojai rekomenduoja 20-40 cm ilgio „U” raidės formos smeiges, tačiau paprastesnėms situacijoms dažnai naudojami ir paprasti įvairaus ilgio mediniai kaiščiai (5 paveikslas).
3.3. Pakloto klojimas
Prieš pakloto klojimą, rekomenduojama geotinklą pasiruošti pagal tikslius šlaito matmenis ir įvertinus inkaravimui reikalingą išeigą, susikarpyti užtenkamą kiekį, reikiamo ilgio geotinklo gabalų. Tai daroma, nes dažniausiai priešerozinio pakloto rulonai būna dideli ir sunkūs, todėl pilno rulono vyniojimas nuo šlaito gali būti vykdomas tik turint tinkamą techniką.
Paruošti gabalai gali būti vėl suvyniojami į mažesnius rulonus ir įrengiami pradedant nuo tranšėjos viršuje. Laisvas geotinklo galas įklojamas į tranšėją, jis užkasamas prieš tai iškastu gruntu (paliekant vietos persidengimui su gretimu kraštu) ir tada vyniojamas žemyn šlaito nuolydžiu. Apatinis galas taip pat įkasamas. Taip suklojus visą kiekį, pakloto persidengimai kuo dažnesniu žingsniu (ne daugiau nei kas 1,0 m) susmaigstomi smeigėmis.
Jei naudojamas tinklinės struktūros geotinklas (1 ir 2 tipai), paviršius gali būti papildomai dengiamas plonu juodžemio sluoksniu ir dar kartą apsėjamas, jei kilimas – papildomai dengti nerekomenduojama. Tuo atveju pakankamas sėklų kiekis turi būti išbarstytas ant juodžemio po geotinklu.
4. Įgyvendinti projektai
Geresniam situacijos supratimui, 2 lentelėje pateikiu keletą nuotraukų iš dviejų projektų, kur šlaitai buvo sutvirtinti džiuto pluošto tinklinės struktūros priešeroziniu paklotu ir kokoso pluošto dembliu.
2 lentelė. Nuotraukos iš įgyvendintų projektų
Džiuto pluošto tinklinės struktūros priešerozinis paklotas (Vilnius)
5. Išvada
Natūralaus pluošto priešeroziniai paklotai yra ne tik efektyvus, bet ir ekologiškas mažiau probleminių šlaitų tvarkymo sprendimas. Pagrindiniai skirtumai tarp šio tipo gaminių yra struktūra ir suirimo laikas dėl skirtingos gamyboje naudotos žaliavos. Straipsnio turinyje pateikta visa informacija į ką reikėtų atkreipti renkantis sprendimą savo situacijai.
UAB „Mosas” informacija
