Pagrindinės termoizoliacinės medžiagos naudojamos statybose yra polistireninis putplastis bei akmens , stiklo pluošto vata.
Putplastis yra termoizoliacinė medžiaga, išsiskirianti puikiu kainos ir efektyvumo santykiu.
Polistireninis putplastis gaminamas iš plėtriojo polistireno (EPS), kurį 1950 m. pirmąkart susintetino BASF bendrovė Vokietijoje.
Bazinė EPS medžiaga yra stirolas. Polimerizacijoj dalyvaujant pentanui, gaunama EPS medžiaga.
Polistireninį putplastį sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Oras įskliaustas į uždaras 0,2-0,5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis laiduoja puikias polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes. Kadangi oras iš akelių nesisklaido, termoizoliacinis poveikis išlieka pastovus. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,03-0,045 W/mK šilumos laidumas.
Visoms medžiagoms būdingas tam tikras matmenų pokytis. Putplasčio matmenys kinta dėl temperatūros poveikio, vėlyvosios susitraukties ir mechaninės apkrovos. Putplasčio terminio plėtimosi koeficientas yra 0,05-0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį Celsijaus.
Putplastis nėra higroskopinis. Įmirkis panardinus į vandenį nedidelis – 15-30 kg/m³. Ilgalaikis mirkymas difuzinės absorbcijos būdu neviršija 3 %.
Polistireninio putplasčio taikymas neriboja jokia žemutinė temperatūros riba. Į temperatūrų svyravimų sukeliamus matmenų pokyčius atsižvelgtina projektavimo stadijoje. Esant aukštoms temperatūroms priklauso nuo poveikio trukmės ir mechaninės apkrovos. Nesant apkrovos, polistireninis putplastis gali trumpai atlaikyti gerokai aukštesnės negu 100 º C temperatūros poveikį.
Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, Lenkijoje bei daugelyje kitų Europos sąjungos šalių, statyboje galima naudoti tiktai putplastį su nedegumo priedais. Toks putplastis žymimas indeksu F ir priklauso sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų klasei. Veikiamas liepsnos traukiasi neužsidegdamas. Ilgiau veikiamas liepsnos, jis užsidega, tačiau liepsna paviršiumi sklinda itin lėtai. Pašalinus liepsnos šaltinį putplastis F liaujasi degęs. Nelieka ir jokio rusenimo.
Putplastis nepūva ir yra atsparus senėjimui, tačiau veikiamas ultravioletinių spindulių pagelsta ir darosi trapus, todėl šiltinant išorėje ar viduje kur gausu saules spindulių putplastį be apdailos saulėtu metų laiku laikyti ilgiau nei mėnesį nerekomenduojama dėl gresiančios erozijos.
Polistireninis putplastis neturi liestis su ardančiomis jį medžiagomis. Atsparus šioms medžiagoms :
Jūros vandeniui, druskingiems skiediniams, kalkėms, cementui, gipsui, anhidridui, natrio ir kalio šarmams, gesintoms kalkėms, muilui, drėkinamiems tirpalams, 35 %druskos rūgščiai, iki 50 % azoto rūgščiai, sieros rūgščiai iki 95 %, atskiestoms ir silpnoms muilo ir anglies rūgštims, pelkių vandeniui, druskoms ir trąšoms (statybinei salietrai), bitumui, pienui, silikono alyvai, amoniakui, sąlygiškai atsparus augaliniam aliejui, parafininei alyvai, vazelinui, dyzelinei alyvai, metilo ir etilo spiritui.
Neatsparus :
Šaltam bitumui ir bituminiam glaistui su skiedikliais, degutui, degutiniam tepalui, pikiui, organiniams skiedikliams,acetonui, acto esencijai, benzolui, ksilolui, trichloretilenui, lako skiedikliams, terpentinui, sotiesiems angliavandeniliams :cikloheksanui, vaitspiritui, karbiuratoriniams ir dyzeliniams degalams.
Putplastis yra biologiškai neutralus, t. y. nekenkia nei aplinkai nei sveikatai. Jis nėra radioaktyvus nes nėra formaldehido.netinka gyvoms būtybėms kaip maistas todėl jis nėra maitinamoji pelėsių ar puvimo bakterijų terpė.
Kiekvienas gamintojas rekomenduoja savo gaminius kaip tinkamiausius polistirolo klijavimui ir armavimui, tačiau asociacija yra paskelbusi bendras polistirolo apdirbimo taisykles.
