Pakalbėkime apie plokščiųjų stogų bei rūsio lubų sandarinimą ir šiltinimą poliuretano putomis. Dažniausiai naudojant tradicines šiltinimo medžiagas sunkoka išgauti vientisumą, kodėl?
Visų pirmiausia statinio šiltinimas susijęs su sandūrų, angokraščių užtaisymu, siūlių sandarinimu. Visuomet atsiranda sunkiai pasiekiamų vietų, nes paviršius dažniausiai būna nelygus. Todėl šiltinant polistireniniu putplasčiu ar mineraline vata, tokių vietų izoliacija yra varginantis ir kruopštus darbas: reikia plokštes pjaustyti, kloti keletą sluoksnių medžiagos, garo izoliacinę plėvelę, sluoksnius sujungti, pritvirtinti prie pagrindo. Taigi, nėra visiškos garantijos, kad stogo šiltinimas bus padarytas tinkamai. Kadangi daug smulkių detalių, veikia žmogiškasis faktorius, kad kažkas bus pamiršta ir iki galo tinkamai nepadaryta. Jeigu tokios vietos liks nesandarios, nuo šilumos nuostolių negelbės nė storiausias šiltinimo sluoksnis, medžiaga ir darbas neatsipirks.
Tikriausiai paklausite ką tokiais atvejais daryti? Profesionalai pataria naudoti kiek brangesnes, bet tokioms vietoms labiau tinkamas ir patikimas medžiagas, nes paprasčiau pasiekti gerą rezultatą ir nereikės iš naujo atlikinėti tų pačių darbų.
Tinkamiausias sprendimas poliuretano putos, jos užpildo tarpus 100% !
Poliuretano putos – viena sandariausių ir šilčiausių termoizoliacinių medžiagų. Iš esmės tai yra mums įprasto polistireninio putplasčio atmaina, poliuretanui gaminti naudojama sintetinė žaliava, kurios poros užsipildo inertinėmis dujomis (CO2). Poliuretanas gali turėti atviras ir uždaras poras. Uždarų porų poliuretanas yra itin geras šilumos izoliatorius,o atvirų porų poliuretanas naudojamas garsui izoliuoti.
Putų poliuretano gaminių mūsų aplinkoje yra kur kas daugiau nei polistireninio putplasčio, nes jis daug tvirtesnis. Besiplečiančios poliuretano putos naudojamos durų,langų montavime, iš putų poliuretano gaminama daugelis buities daiktų, jomis izoliuojami vamzdžiai, šildytuvai, šaldytuvai, akumuliacinės talpos, jos taip pat plačiai naudojamas statyboje. Poliuretanas išbandytas įvairiose situacijose, jis neturi jokio kenksmingo poveikio. Taigi ši medžiaga, užsirekomendavusi kaip tvirta, atspari ir ilgaamžė, jau seniai žinoma ir plačiai naudojama mūsų aplinkoje.
Pastatų šiltinimas poliuretano putomis Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje naudojamas jau seniai, pamažu ši technologija įvairiais pavadinimais (paprastai kiekvienas gamintojas savo gaminiui suteikia nuosavą prekės ženklą) skinasi kelią ir Lietuvoje.
Kaip veikia poliuretano putos
Užpurškus poliuretano putų ant bet kokio paviršiaus, jos labai greitai, per 5-8 sekundes suformuoja vientisą, vienalytį, tolygų izoliacinį sluoksnį. Esmė ta, kad putos įsiskverbia net į mažiausius plyšius nepalikdamos oro tarpo tarp šiltinamojo paviršiaus ir šiltinamosios medžiagos, taigi izoliacija šimtaprocentinė. Tuo įsitikinti galima padarius termovizinę nuotrauką. Negana to, jos tampriai sukimba praktiškai su bet kokiu paviršiumi. Sukimba taip, kad rankomis neatplėši, įmanoma tik nupjauti, šiltinant kitomis medžiagomis, ypač seną paviršių, beveik visada lieka oro tarpas.Dar vienas svarbus dalykas – poliuretanas labai gerai tinka ten, kur yra metalas, metalo konstrukcijos. Poliuretanas labai sandariai padengia metalo paviršių, prie jo nepatenka šaltas oras, nesusidaro kondensatas ir metalas apsaugomas nuo korozijos. Poliuretano putų negalima palikti neuždengtų tose vietose, kurias tiesiogiai veikia UV spinduliai. Kitaip tariant, jas reikia padengti UV spinduliams atsparia danga. Ši medžiaga nekaupia savyje drėgmės, todėl laikui bėgant nesikeičia jos šiluminės savybės.
Vokietijoje izoliuoto poliuretano putomis prieš 28 metus, buvo paimtas mėginys. Putų sluoksnis buvo visiškai nepažeistas, vientisas ir tvirtas.
Poliuretano putų šilumos laidumo koeficientas yra 0,021 W/mK – pats mažiausias iš visų šiltinimo medžiagų ir todėl, lyginant su kitomis šiltinimo medžiagomis, reikalingas plonesnis termoizoliacijos sluoksnis.
Kadangi poliuretano putos nepralaidžios vandeniui ,izoliuojant šilumą jos veikia ,kaip hidroizoliacija, todėl nereikia naudoti papildomų medžiagų.
Poliuretano putos, kaip šiltinimo medžiaga, labai universali – jomis galima šiltinti pamatus, įvairaus konstruktyvo sienas, stogą. Itin tinka renovuojamiems, kur gausu komunikacijų įvadų, vėdinimo kanalų ir vamzdžių, įlajų, stoglangių ir parapetų.
Naudojimų sprendimų trūkumai
Modernizuojant daugiabučius stogus, jų eksploatacijos laikas yra 8-10 metų. Todėl stogai yra viena iš tų atitvarų, pro kurią išleidžiame daugiausiai šilumos. Dar vienas niuansas,kad stogai dažniausiai šiltinami kartu su fasadu. Problematiškiausios plokščio sutapdinto stogo vietos – tai parapetai, įlajos ir kiti stogo konstrukcijoje įmontuoti stovai bei panašūs elementai. Šios vietos yra silpniausios šiluminiu požiūriu, per jas prarandama daugiausiai šilumos.
Seno daugiabučio stogas
Pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai”, reikalaujama, jog stogo suminė šiluminė varža Rs (kv.m·K/W) būtų ne mažesnė nei 6,25. Senų stogų suminė šiluminė varža dažniausiai esti perpus mažesnė ir be apšiltinamojo sluoksnio jos padidinti neįmanoma. Naudojant įprastines šiltinimo medžiagas tokią varžą gautume užkloję stogą 25-35 cm storio sluoksniu.
Antra plokščių stogų silpna vieta yra lietaus ir sniego vandens pralaidumas. Tai labiausiai juntamas defektas ir renovuojant stogą jį stengiamasi ištaisyti.
Dažniausiai naudojamas stogų remonto būdas – apšiltinimas polistireninio putplasčio plokštėmis, įrengiant virš jų cemento skiedinio išlyginamąjį sluoksnį, ant kurio klijuojama bituminė prilydomoji (liaudiškai vadinama ruberoidu) stogo danga.
Šis būdas padidina šiluminę stogo varžą, yra vienas pigesnių, pašalinami didžiausi stogo defektai, suformuojamas pakankamai standi danga. Tačiau įrengimo technologija yra sudėtinga ir reikalauja daug medžiagų, nemažai darbo jėgos ir laiko išteklių, tikslumo, tam tikrų sąlygų reikalauja ir bituminės mastikos paruošimo technologija. Stogo danga nėra ilgaamžė, nesudaromos geros sąlygos stogui vėdintis. Ši technologija ypač nedėkinga, kai reikia užsandarinti įvairias sandūras ir siūles, nes reikalauja nemažo kruopštumo . Kažin, ar kur nors matėte tvarkingai milimetras į milimetrą suglaustas plokštes, plėvelę, tvarkingai prilydytą bituminę dangą?
Tad nėra toks paprastas darbas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jame svarbiau ne storas izoliacijos sluoksnio storis, o to sluoksnio sandarumas. Kad izoliacijos storis nėra svarbiausias dalykas patvirtina faktas, jog, padidinus termoizoliacinės medžiagos storį du kartus, dvigubai šilumos nesutaupoma.
Taip pat prieš klojant naują šiltinimo sluoksnį labai svarbu išdžiovinti senąjį. Tam naudojami laikini papildomi ventiliaciniai kaminėliai arba sena danga perforuojama – t.y. suardoma, kad garuotų drėgmė. Vėlgi – tai yra daug laiko ir kruopštumo reikalaujantis darbas.
Kai kurie stogdengiai išpjausto lopus ar pūsles ir tas vietas pakaitina dujiniu degikliu. Pakaitinus kelias minutes zonas, kur sena hidroizoliacija drėko kelis dešimtmečius, drėgmė taip greitai neišgaruoja, šiuo atveju ji tik užkonservuojama.
Ši klaida ypač pavojinga tuo atveju, jei klojamas vienas sluoksnis ištisai prilydomos dangos. Po kurio laiko toje vietoje atsiras nauja pūslė.
Dabar pakalbėkime apie plokščių stogų šiltinimą poliuretano putomis
Šiltinant plokščią stogą purškiamomis poliuretano putomis, darbo technologija paprastesnė, gaunama vientisa izoliacija, išvengiama siūlių sandarinimo darbų, plonesniu dangos sluoksniu išgaunama didesnė stogo šiluminė varža. Putos be jokių papildomų pastangų sandariai užpildo visus įtrūkimus ir nelygumus. Nereikalingas senos dangos demontavimas ir paruošiamieji darbai, išskyrus šiukšlių nuo stogo valymą ir pūslių pašalinimą.
Net ir nestoras (dažniausiai dengiama 4-6 cm sluoksniu) paviršiaus padengimas putų poliuretanu užtikrina reikiamą stogo apšiltinimą ir hidroizoliaciją, o tai padeda sutaupyti izoliavimo medžiagoms, klijams, tvirtinimo elementams.
Stogų ir kitų konstrukcijų šiltinimui naudojamų poliuretano putų struktūra yra 95 proc. uždarų porų ir 5 proc. atvirų porų. Tokia putų struktūra suteikia atsparumą vandeniui, atviros poros leidžia medžiagai „kvėpuoti”, t.y.
išgarinti drėgmės perteklių, išleisti vandens garus iš vidaus. Kaip minėta, tokio sluoksnio vandens garų laidumo koeficientas µ yra 70- 80. Tuo tarpu pati puta lieka nelaidi vandeniui.
Sudėtingų mazgų sprendimai
Kaip ir šiltinant kitomis medžiagomis, prieš purškiant poliuretano putas stogo paviršius turi būti nuvalytas ir sausas, rekomenduojama, kad nuo paskutinio lietaus būtų praėjusios bent 2 dienos. Taip pat reikia supjaustyti senos dangos pūsles ir jas prilydyti prie pagrindo. Jei reikia, turi būti pakeistos įlajos, skardiniai elementai, lietvamzdžiai, vėdinimo kaminėliai, patikrinti nuolydžiai. Danga atkartoja esamus nuolydžius, jei reikia, jie pakoreguojami. Putų purškimui naudojama speciali dozavimo įranga, vienu purškimu formuojamas 1-2 cm putų sluoksnis. Jeigu planuojamas, pavyzdžiui, 6 cm sluoksnis, jis suformuojamas per tris kartus. Per darbo dieną visu reikiamu storiu padengiama nuo 100 iki 300 m2 stogo ploto. Paskui poliuretano putų sluoksnis padengiamas UV atsparia danga – 2-3 sluoksniais vienkomponente garui laidžia poliuretanine membrana arba dvikomponente poliurėja ar jos modifikacija – elastomeru.
Rūsio lubų šiltinimas poliuretano putomis
Pirmųjų aukštų daugiabučių gyventojai gerai žino, kad jų butų grindys nuolat yra šaltos, per jas netenkama daug šilumos. Vienas svarbiausių namo šiltinimo darbų yra apšiltinti perdangą. Kadangi poliuretano putos purškiamos, jomis labai nesunkiai tą galima padaryti ir jos išsprendžia bent kelias problemas: kartu apšiltinami vamzdynai, žemos lubos pažemėja labai nedaug, nes sluoksnis nestoras, dažniausiai rūsių durys būna iki pat lubų, purškiant paliekama vietos jų atidarymui, nereikia pjaustyti šiltinimo medžiagos, užsisandarina visi tarpai ir plyšiai.
Apšiltinus poliuretano putomis rūsio lubas, jos pažemėja labai nežymiai. Putų poliuretano sluoksnis ant rūsio lubų paprastai dengiamas specialiu purškiamu tinku, kuris turi priešgaisrinę apsaugą ir fibro plokštelėmis , kurios sutvirtina sluoksnį.
Poliuretano putų “SILPNOJI” vieta
Vienas iš argumentų, kodėl vengiama poliuretano putų, skleidžiamas mitas, jog jos yra degios. IĮ „Gamona” projektų vadovas Žilvinas Jocius sako, kad tai pseudo argumentas, kurį naudoja kitų termoizoliacinių medžiagų pardavėjai. Poliuretano putų degumo klasė nesiskiria nuo kitų šiltinimo medžiagų (išskyrus mineralinę vatą), yra patvirtinta europiniais sertifikatais, kuriuos galima pamatyti gamintojų puslapyje.
„Visų pirma pagalvokite – juk niekur poliuretano putų sluoksnis nebūna atviras, tad jokios galimybės atvirai ugniai jas pasiekti nėra. Ant fasadų ar rūsio lubų jos būna uždengtos specialiu tinku, kurio degumo klasė aukštesnė. Sertifikatais patvirtinta, kad poliuretano putų sistemos, uždengtos su EI-30 priešgaisrinius reikalavimus tenkinančia medžiaga, gaisrinė sauga atitinka B s1 d0 klasę. Daugiabučių ar pramoninių stogų šiltinimui mūsų naudojamos „Izoputos”, padengtos UV apsauga, atitinka B-roof (t1) klasei keliamus priešgaisrinius reikalavimus. Mes žaliavas importuojame iš Vokietijos ir Ispanijos, gamintojai jas platina visame pasaulyje. Kaip manote, ar jie leistų naudoti nepatikrintas medžiagas? Juk kalbame apie gaisrus ir gyvybes. Taip, kitų medžiagų gamintojai dažnai rodo į polistireninio putplasčio ar poliuretano putų gaisrinės saugos klasę, tačiau tai daugiau rinkodaros triukas. Juk svarbu, kur yra medžiaga, kaip ji panaudota. Taip, yra ugniai atsparesnių šiltinimo medžiagų, tačiau, mano nuomone, pabrėžiant didesnį jų atsparumą ugniai stengiamasi pridengti kitas, silpnesnes tų medžiagų savybes. Tai ne visai sąžininga, juk svarbiausia termoizoliacinės medžiagos paskirtis yra ne ugnį gesinti, o šilumą sulaikyti, neįgerti drėgmės, atlaikyti didelius šilumos ir šalčio svyravimus”, – sako Ž. Jocius.
Jo nuomone, nebūtina ant daugiabučio stogo kloti aukščiausios gaisrinės klasės medžiagas, apsaugai nuo gaisro yra kitos priemonės. O ten, kur gaisro pavojus didesnis, naudojamos atitinkamai atsparesnės medžiagos. O dėl poliuretano putų sluoksnio tvirtumo galiu pasakyti tik tiek, kad jos yra tvirtesnės už standartinio tankio polistireninio putplasčio plokštes. Naudojamų 47-55 kg/m3 tankio poliuretano putų stipris gniuždant yra 242-339 kPa, polistireninio putplasčio EPS50 – 75 kPa, EPS70 – 115 kPa. Taigi ant poliuretano putomis apšiltinto stogo galima drąsiai vaikščioti. Deja, pasitaiko įmonių, kurios pigindamos darbus plokščius stogus šiltina mažesnio tankio
Naujos statybos plokščiųjų stogų šiltinimas ir senų pastatų plokščiaisiais stogais sanavimas yra pagrindinės poliuretano purškiamųjų putų „IZOputos” taikymo sritys. Plokščiųjų stogų šiltinimas kelia aukštus reikalavimus izoliacinei medžiagai, kadangi stogo paviršius privalo būti atsparus įvairiausio pobūdžio poveikiams, tokiems kaip ekstremalūs temperatūros svyravimai, sniego, kritulių ir vėjo apkrovos.
Patirtis rodo, kad palyginus su įprastais šiltinimo būdais, stogo izoliavimas „IZOputomis” leidžia sutaupyti iki 80% laiko sąnaudų ir iki 50% investicijų. Šis metodas padeda be problemų izoliuoti kritines ir sunkiai pasiekiamas vietas ties šviesos kupolais ar parapetais.
„IZOputos” nesudėtingai užpurškiamos ir ant esamų senų bituminių dangų. Vos per kelias minutes izoliacinės putos sukietėja ir ant dangos galima lipti. Lieka tik padengti ją apsauginiu sluoksniu nuo UV poveikio iš gausaus sertifikuotų UV apsaugos produktų
