Polistireninis putplastis taikytinas visų išorinių sienų šiltinimui. Jis naudotinas tinkuojamose, vėdinamose bei kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu gaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas. Priešgaisriniai tyrimai rodo, kad sienų šiltinimo sistemos su polistireniniu putplasčiu, teisingai apdailintos nedegiomis medžiagomis, turi B-s 1, dO degumo laipsnį ir, pagal gaisrinės saugos taisyklių „Gaisriniai saugos pagrindiniai reikalavimai” nuorodas, tinka I ir žemesnio atsparumo ugniai laipsnio pastatų šiltinimui.Sienų šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema
Šiltinant pastatų išorines sienas polistireniniu putplasčiu ir jį tinkuojant plonasluoksniu tinku ar padengiant apdailos plytelėmis būtina laikytis STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos” reikalavimų.
Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios. Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti > 5°C.
Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio > 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Tai darytina siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.
Atliekant šiltinimo darbus būtina kreipti ypatingą dėmesį į šiltinimo sistemos sandarumą, kadangi tik sandarios šiltinimo sistemos gali atitikti reglamentines bei projektines nuorodas.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengti ne mažiau kaip 40% šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema apdailinama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinimo plokštės ploto. Taip darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užtaisomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis.
Šilumos tiltelių pavojus esti mažesnis, jei polistireninio putplaščio; plokščių briaunos daromos su falcais. Kai šiltinimo plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema gali lankstytis fasaduose gali atsirasti dėmės bei plyšiai. Į pažeistą šiltinimo sistemą gali skverbtis vanduo bei teršalai ir ją gadinti.
Šiltinimo plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinimo plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais. Šiltinimo plokštės neturi būti jungiamos ties fasadų angų briaunomis.
Polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo. Visais atvejais reikia vengti šiltinimo plokščių ženklesnio suslėgimo ar suardymo, nes suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, dėl to tose vietose būna didesnis šilumos pralaidumas. Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad smeigės galvutės viršus sutaptų su šiltinamų plokščių paviršiumi. Kai polistireninio putplasčio storis > 150 mm, smeigių galvučių ¡gilinimui gali būti padarytos specialios duobutės. Duobutėse esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamščiu arba užpurškiamos montažinėmis putomis. Kai šiltinimo sistemą dengiama apdailos plytelėmis, tai smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio.
Siekiant išvengti staigaus plonasluoksnio tinko džiūvimo bei pleišėjimo tinkavimo metu, tinką reikia sagoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus bei vėjo poveikių. Šiltinimo sistemos plonasluoksnė apdaila darytina, kai aplinkos oro temperatūra > 5°C.
Siekiant išvengti ties angų kampais bei briaunomis apdailos pleišėjimų bei mechaninių pažeidimų angų kampai ir briaunos prieš vientisą tinkavimą yra armuojami papildomais armavimo tinkleliais.
Šiltinimo plokščių paviršius turi būti švarus ir sausas. Ilgesnį laiką atvirai laikytas ir nuo UV spindulių pageltęs polistireninio putplasčio paviršius turi būti nuvalytas ir nugruntuotas. Į šviežiai užteptą pirmąjį tinkoklijų sluoksnį įspraudžiami pastato bei sienų angų kampų papildomo armavimo tinkleliai, o ant jų, vertikaliai nuo pastato viršaus iki apačios, armavimo tinklelio juostos. Gretimos armavimo tinklelio juostos užleidžiamos viena ant kitos > 100 mm. Armavimo tinklelis turi būti įklampintas į tinkoklijų sluoksnio vidurį ir užglaistytas. Visas fasadas nuo viršaus iki apačios ir nuo pastato kampo iki vertikalios deformacinės siūlės arba iki kito pastato kampo turi būti tinkuojamas be pertraukų. Leistinas plonasluoksnės apdailos nuokrypis 2 metrų liniuotės ruože < 2 mm. Plonasluoksniu tinku padengtus fasadus nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40°C daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio šiltinimo sistemos deformacijos bei plyšiai.
Stebėjimai rodo, kad esti daug atvejų, kai yra neteisingai suformuojami išorinių nuolajų galai ir jie neteisingai sujungiami su angokraščiais. Tokiose jungtyse susidaro plyšiai pro kuriuos skverbiasi į šiltinimo sistemą lietaus vanduo bei teršalai. Siekiant išvengti išvardytų blogybių turi būti teisingai suformuoti išorinių nuolajų galai ir teisingai įterpti į angokraščius (> 20 mm), taip kaip parodyta.
Sienų šiltinimas vėdinama termoizoliacine sistema
Šiltinant pastatų išorines sienas vėdinama termoizoliacine sistema būtina laikytis STR 2.01. 11:2007 „Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos” reikalavimų.
Vėdinama išorinių sienų termoizoliacine sistema naudotina masyvių ir karkasinių išorinių sienų šiltinimui. Šia šiltinimo sistema galima šiltinti pastatus visais metų laikais. Šios sistemos taisymas yra nesudėtingas, todėl ji naudotina ten, kur galimi dažni fasadų užteršimai bei mechaniniai pažeidimai.
Vėdinamą išorinių sienų termoizoliacinę sistemą sudaro: šilumos izoliacija, jos tvirtinimo elementai, 25-40 mm vėdinamas tarpas ir fasado lakštinė arba kitokių atskirų elementų apdaila su tvirtinimo bei sandarinimo elementais. Vėdinamos išorinių sienų termoizoliacinės sistemos apdaila tvirtinama prie metalinių profiliuočių, sujungtų su L profilio metalinėmis gembėmis, arba vertikalių medinių tašų.Tarp L profilio metalinių gembių ir šiltinamos sienos yra dedama šilumą izoliuojanti tarpinė. Plyšiai tarp polistireninio putplasčio plokščių, kaip ir tinkuojamoje šiltinimo sistemoje, turi būti užpildomi jų atraižomis arba termoizoliacinėmis putomis. Šiltinimo sistemos sandarumui užtikrinti rekomenduojama naudoti polistireninio putplasčio plokštes su falcais – sujungimo įpjovomis briaunose.
Vėdinamos termoizoliacinės sistemos apačioje ir viršuje bei sienose esančių angų apačioje ir viršuje turi būti įrengtos vėdinimo-drenavimo angos, ne mažesnės kaip 500 mm2 šiltinimo sistemos 1-me horizontalaus pjūvio metre. Vėdinimo angų skersmuo tur būti ne didesnis kaip 10 mm.
Vėdinamą termoizoliacinę sistemą, nepriklausomai nuo šiltinimo medžiagų, būtina apsaugoti nuo užterštumo, nuo šiltinimo sistemos elementų korozijos bei kitokių gedimų. Ryšium su tuo horizontalias siūles tarp apdailos plokščių rekomenduojama dengti sandarinimo profiliuočiais.
