Daugybė Lietuvos žmonių gyvena mūriniuose ar apmūrytuose mediniuose namuose. Dalis šių namų savo konstrukcijose turi tuščią oro tarpą, kas lemia didžiulius šiluminės energijos nuostolius. Vienas efektyviausių šios problemos sprendimo būdų – pastatų šiltinimas poringa termoizoliacine medžiaga Raidputa gaminama pagal danišką technologiją. UAB „Raidenis“ gaminama termoizoliacinė medžiaga Raidputa – minkšta, baltos spalvos poringa termoizoliacinė medžiaga, kuri yra nedegi, nerenka drėgmės, nepūna ir nepelyja – todėl yra ilgaamžiška . Raidputa suteikia apsaugą medžio ir metalo konstrukcijoms, taip pat pasižymi geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis.
Apšiltinimo metu, pro nedideles 18 mm skylutes, į oro tarpą sienoje įpurškiamos termoputos, kurios stingdamos preciziškai užpildo net ir smulkiausius plyšius ar nelygumus. Apšiltinimas tokiu būdu sutaupo iki 80 % pro sienas išeinančios šilumos. Kas ypač pastebima atlikus termovizines nuotraukas prieš ir po pastato šiltinimo ir be abejo, namo eksploatacijos metu.
Toks namų šiltinimo būdas – ekologiškas ir ilgalaikis. Raidputa išlaiko savo savybes ir sienose nepakinta daugiau, kaip 35 metus. Šiluminiai nuostoliai priklauso nuo pastato konstrukcijos ir naudotų medžiagų, tačiau lyginant su namo šiltinimu iš išorės, šis būdas daugeliu atveju gerokai pigesnis ir efektyvesnis, kadangi sulaikomas didesnis šilumos kiekis. Sunaudojama mažiau medžiagų, o pastato išorė lieka nepakitusi. Namo šiltinimas iš išorės pasiteisina tik atvejais, kai sienose nėra oro tarpų, arba šie jau užpildyti.
Prieš pradedant šiltinti pastatą, atliekamas termovizijos tyrimas. Šio tyrimo metu matuojama infraraudonoji pastato spinduliuotė, kuri parodo pastato vietas, kurios yra laidžiausios šilumai.
Esantis namas yra šiltintas termoputa RAIDPUTA.
Lauko temperatūra ,darant šias nuotraukas buvo -17 C. 1-oje termovizinėje nuotraukoje matyti pžymėti taškai Sp3 ir Sp2.
Taško Sp3 temperatūra -13,4C, minėtas taškas yra virš lango kur yra sąrama, dėl tokios namo konstrukcijos oro tarpas toje vietoje buvo sąlyginai mažas, todėl termoputos įpurkšta nedaug. Taško Sp 2 temperatūra yra tik -6,6 C – toje vietoje oro tarpo nebuvo. Lauko sienos temperatūra yra palyginti aukšta, galima sakyti ,kad per tą lauko sienos plotą, šiluma eina į lauką gana smarkiai. Šiluma taip pat išeina ir per sienos plotą ,kur yra taškas Sp3, tik mažiau, nes taško Sp3 temperatūra yra žemesnė už taško Sp2 temperatūrą.
Nuotraukoje Nr.2 lauko sienoje yra pažymėtas taškas Sp2, kurio temperatūra yra -19,3 C. Toje namo dalyje oro tarpas buvo palyginti didelis, todėl namo siena apšiltinta pilnai . Pagal žemą lauko temperatūrą galima palyginti kokią naudą duoda namo su tuščiu oro tarpu apšiltinimas termoputa RAIDPUTA.
Abi šios nuotraukos yra darytos to paties namo, skirtingų sienų, tuo pačiu metu, esant -17 C lauko temperatūrai.
Nuotraukos Nr3 ir Nr 4 darytos prieš namo apšiltinimą termoputa, o nuotrauka Nr.5 – jau po apšiltinimo. Lauko temperatūra fotografuojant prieš ir po šiltinimo yra panaši: nuotraukose Nr.3 ir Nr.4 laiko temperatūra -6 C, o nuotraukoje Nr.5 -5C. Nuotraukose Nr3 ir Nr 4 matoma, kad zonose Ar1 ir Ar2 ,prieš apšiltinimą, maksimali sienų tempertūra yra net iki +0,2C- + 0,7C. Tai jau net teigima sienų temperatūra. Galima spręsti kiek daug netenkama šilumos per pastato sienas. Taško Sp2 temperatūra -4,9C.
Nuotraukoje Nr.5 , kuri yra daryta po namo apšiltinimo termoputa praėjus metams , zonos Ar1 maksimali temperatūra yra -5,7 C. Skirtumas yra akivaizdus .Sienos temperatūra skiriasi apie 6 laipsniais. Atitinkamai ir nuotraukoje Nr5 taško Sp1 temperatūra yra -6,7C.Tos pačios sienos dalies lauko sienos temperatūros skirtumas prieš ir po apšiltinimo yra beveik 2 laipsniai.
Iš to galime spręsti kokią naudą davė lauko sienų apšiltinimas termoputa RAIDPUTA.
Termovizinės nuotraukos buvo darytos iš lauko. Kuo žemesnė namo sienos temperatūra – tuo namo sienos yra šiltesnės.
Toje pastato dalyje, kur lauko sienos temperatūra yra teigiama, prarandamas didžiausias šilumos kiekis, t.y. gan smarkiai šildome lauką.
Šiltinant pastatą, pirmiausia sienoje tam tikrais atstumais išgręžiamos 18 mm skylutės, pro kurias į oro tarpą įpurškiama termomedžiaga. Apšiltinimo mišinys gaminamas darbo vietoje, pasinaudojant specialia mišinio gamybai skirta įranga.. Visa įranga, reikalinga sienų šiltinimui yra nedidelė ir labai mobili, todėl galima pasiekti atokias pastato ar sienų dalis.
Po darbo, skylutės naudotos putų įpurškimui užglaistomos. Stingdamos Raidputa putos nesiplečia todėl yra visiškai saugios ir nedeformuoja pastato fasado. Apšiltinimo darbai paprastai atliekami per dieną ar dvi. Baigus šiltinimo darbus, dar kartą atliekami termoviziniai matavimai ir įvertinama, kaip pagerėjo pastato šiluminės savybės. Įmonės darbuotojai su šia technologija turi 18 metų darbo patirtį.
Nepriklausomo tyrimo KTU Architektūros ir Statybos institute metu nustatyta, kad UAB „Raidenis“ gaminamos termoizoliacinės medžiagos šilumos laidumo koeficientas 0,033 W/(m*K) Šios medžiagos tankis tik 13,5+/- kg/m3, trumpalaikis įmirkis 2,36 kg/m2.Pagal išduotą medžiagos bandymų protokolą galima spręsti kad ši medžiaga turi didelę šiluminę varžą, atsparumą drėgmei ir kitiems klimato poveikiams.
