Aliuminis – antras po geležies dažniausiai naudojamas metalas pasaulyje ir trečias pagal paplitimą cheminės periodinės elementų lentelės elementas Žemės plutoje. Apie 8 proc. Žemės plutos sudaro aliuminis, jo yra įvairių metalų sudėtyje, todėl jo atsargos laikomos neišsenkančiomis. Gryną aliuminį 1827 m. pagamino Vokietijos chemikas Friedrichas Wöhleris, panaudojęs patobulintą Anglijos chemiko Humphry Da vy metodą. XIX a. pradėti gaminti pirmieji aliuminio lydiniai.
Dėl įvairių šios medžiagos galimybių aliuminio gaminiai tapo itin populiarūs. Beveik 100 proc. aliuminio galima perdirbti, o metalo ypatybės ir kokybė išlieka tokios pačios. Lydant jį iš naujo, tereikia panaudoti apie 5 proc. tos energijos, kuri buvo panaudota išgaunant aliuminį pirmą kartą. Todėl šiandien aliuminio gaminiai tampa gamybos ištekliais ateičiai.
Naujam ir rekonstruojamam
Jau beveik pusę amžiaus gyvuojanti Švedijos bendrovė „Sapa“ laikoma didžiausia aliumininių profilių gamintoja pasaulyje. Nuolat besirūpindama savo produkcijos kokybe ir modernizavimu, „Sapa“ užkariauja vis daugiau pasaulinės rinkos. Ne išmintis ir Lietuva. 1998 m. Lietuvoje pradėjo veikti koncerno atstovybė UAB „Sapa profiliai“, nuo 2004 m. vasaros buvo atidarytas „Sapa“ statybinių aliuminio sistemų padalinys su biuru Vilniuje, nuo 2007 m. jis tapo antrąja „Sapa“ atstovybe Lietuvoje – UAB „Sapa statybų sistemos“. „Palyginti su kitomis bendrovėmis, mes atėjome į šią rinką bene vėliausiai. Bet radome vietą po saule. Mūsų produkciją surado tie, kurie vertina technines produktų ypatybes: visų pirma šilumos izoliaciją, sandarumą, garso izoliaciją ir estetiką“, – sako UAB „Sapa statybų sistemos“ vadovas Rimantas Staknevičius.
Durų, langų, fasado, stiklinių stogų aliumininių profilių sistemos, apsauginės žaliuzės nuo saulės ir kitos susijusių sričių standartinio tipo aliuminio sistemos sudaro pagrindinę UAB „Sapa statybų sistemos“ gaminių paletę. Įmonės siūlomi aliumininiai profiliai pritaikomi tiek naujos statybos pastatuose, tiek ir atliekant renovacijos darbus.
Pristatydamas bendrovės veiklą, R. Staknevičius nurodo, kad UAB „Sapa statybų sistemos“ pagrindiniai klientai – įmonės, montuojančios langus, duris ir fasadus, įrengiančios žiemos sodus, taip pat statybų organizacijos, nepailstantys įdomių sprendimų ir naujovių ieškantys architektai, techninėmis naujovėmis besidomintys investuotojai, kuriems rūpi ne tik tai, kaip mažiausiomis sąnaudomis pastatyti pastatą, bet ir kaip sumažinti jo eksploatavimo išlaidas.
Durys ir langai. Ar keli milimetrai neturi reikšmės?
Aktualiausia ilgai trunkančio šaltojo metų laiko problema – daug šilumos prarandama per langus – bene šalčiausią pastato konstrukciją. Pristatydamas aliumininius langų profilius, įmonės vadovas nurodo: „Šiandien mūsų standartinės komplektacijos gaminių šilumos perdavimo koeficientas, palyginti su analogiškomis konstrukcijomis, yra vienas aukščiausių rinkoje. Atlikus lyginamuosius skaičiavimus paaiškėjo, kad mūsų siūlomų sistemų bazinės komplektacijos langų ir fasadų sistemų šilumos perdavimo koeficientas beveik toks pats kaip kitų tiekėjų, kurie pristato hight insulated gaminius su pagerintais šilumos rodikliais.“
UAB „Sapa statybų sistemos“ produkcijos asortimentą sudarančių langų ir durų profilių rėmų gylis – 74 milimetrai. „Tai suteikia galimybę įrengti storesnį įstiklinimą, o tai labai svarbu kalbant apie šilumos perdavimo koeficientą ir gerą garso izoliaciją. Į tokį rėmą galima montuoti 54 mm storio stiklo paketą. O rinkoje esančių kitų tiekėjų gaminių stiklo storis svyruoja nuo 43 iki 45 mm, tačiau neretai būna ir dar mažesnis. Šis kelių milimetrų skirtumas gal ir neatrodo labai didelis, bet, kalbant apie stiklo paketą, jis labai svarbus. Šie niuansai itin aktualūs tuomet, kai norima montuoti storesnį stiklą. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į EPDM tipo tarpiklius, kurie užtikrina sandarumą – tai itin aktualu pajūrio zonai, kur dažniau nei kituose šalies regionuose būna horizontalus lietus“, – tęsia įmonės direktorius.
Naujieji „Sapa“ langai 1074SX atitinka naujus energijos taupymo reikalavimus ir išsiskiria efektyvia garso izoliacija. R. Staknevičius tvirtina: „Kuo šilumos perdavimo koeficientas mažesnis, tuo efektyvesnė lango šilumos izoliacija. Nevarstomo lango bendras šilumos perdavimo koeficientas gali siekti 0,9 W/m²K, varstomo – ir 1,1 W/m²K. Palyginkime: Skandinavijoje vis dažniau reikalaujama, kad langų šilumos perdavimo koeficientas neviršytų 1,2 W/m²K. Vadinasi, mes jau esame pasiekę šiuos rodiklius.“
„Sapa“ siūlomi durų sprendimai tinka įstaigoms, ligoninėms, mokykloms ir universitetams, gyvenamiesiems namams, visuomeniniams pastatams, parodų salėms, arenoms ir prekybos centrams. „Sapa“ neturi jokių ribojančių modulinių matmenų. Durys gali būti apsaugotos nuo įsilaužimo, atsparios ugniai ar neperšaunamos. UAB „Sapa statybų sistemos“ klientams siūlo itin didelį elementų pasirinkimą: dviejų dydžių durų varčių profiliai, papildoma „Design“ serija siekiantiesiems išskirtinumo, papildomi saugumą pagerinantys elementai, trijų tipų durų vyriai ir t. t.
„Naujoji stumdomųjų varčių sistema „2160 Comfort“, išsiskirianti geromis šiluminėmis ypatybėmis, turėtų sudominti architektus ir privačių namų savininkus, kurie, nenorėdami prarasti gerų šiluminių ypatybių, nori atverti dideles erdves iki 3–4 metrų. Ši sistema suteikia galimybę įstiklinti didelius plotus ir įrengti sunkias varčias. Naudojant šią sistemą varčios svoris gali siekti net iki 400 kg“, – sistemą pristato UAB „Sapa statybų sistemos“ vadovas. Pasirinkus šias duris su šiltu paketu galima pasiekti net 1,2 W/m²K šilumos perdavimo koeficientą.
Išbaigti fasadai
Tendencija taupyti šilumą ne vieną žmogų privertė įdėmiau pažvelgti į fasado konstrukcijų ypatybes. Aliuminio stiklo fasadai užima didelius plotus, todėl šilumos nuostoliai tapo ypač aktualūs. „Šių metų kovą Stokholme vykusioje didžiausioje Šiaurės Europos statybos parodoje pristatyta pagerintų šiluminių ypatybių fasadinė sistema 4150SX ir surenkamųjų fasadų sistema 4150EF, kuri rinkoje dar dažnai vadinama kasetine ar elementine fasadų sistema. Esant tam tikram stiklo storiui, šilumos perdavimo koeficientas siekia 0,7 W/m²K. Daug dėmesio skiriama ir apsaugai nuo įsilaužimo“, – teigia R. Staknevičius.
Tačiau šilumos nuostoliai nėra vieninteliai stikliniam fasadam gresiantys pavojai. Problemų gali sukelti ir per daug įkaitusios patalpos. Karštomis vasaros dienomis viena efektyviausių priemonių – apsauginės žaliuzės nuo saulės. Rinkoje yra įvairiausių šios problemos sprendimo būdų, pradedant specialiais stiklais ir baigiant saulėdengtėmis. O UAB „Sapa statybų sistemos“ siūlo fasadines žaliuzes – jos ne tik apsaugo nuo saulės, bet ir padeda sumažinti energijos sąnaudas. Gyvenamiesiems, komercinės ir visuomeninės paskirties pastatams pritaikytos sistemos išsiskiria forma, tvirtumu ir svoriu. Galima rinkis stacionarias (konkrečiai vietovei pritaikytas) ir pasukamas (galima sukti pagal metų ar paros laiką) žaliuzes. Šių fasadinių žaliuzių pranašumas slypi ir medžiagos charakteristikoje: aliuminis – lengva, tvirta, patikima ir patvari medžiaga, kuriai nereikia sudėtingos priežiūros (užtenka tik nuvalyti dulkes). Fasadinės žaliuzės gali būti ir kaip pastato puošybos elementas ar visavertis architektūrinis elementas.
Niekieno nelaukiamas, bet nuo jo privalo visi saugotis
Jau ne vienus metus „Sapa Building System“ rinkoje yra viena pirmaujančių ugniai atsparių aliumininių konstrukcijų gamintojų. Gamintojai gali pasiūlyti itin didelį sertifikuotų konstrukcijų spektrą ir daugybę galimybių variacijų. Nuolat atliekant bandymus tobulinami ir kuriami naujos kartos ugniai atsparūs elementai: durys, pertvaros ir fasadai, pritaikomi įvairios paskirties pastatuose. „Sapa“ aliuminio sistemos atitinka atsparumo ugniai reikalavimus nuo E30 iki EI120. Ugniai atsparios konstrukcijos stiklinamos atitinkamos klasės stiklais. Šios sistemos gali būti anoduojamos, dažomos milteliniu ar „Decoral“ būdu, todėl jos lengvai suderinamos su kitais pastato elementais.
Spalvotos aliuminio galimybės
Visos „Sapa“ aliumininių profilių sistemos dengiamos specialiais dažais arba anoduojamos. Spalvos – fantazijos reikalas, priklausantis nuo norimo galutinio rezultato. Naudojamos visos įmanomos spalvos, išgaunamos iš RAL ir NCS palečių. Galimi įvairiausi paviršiai – nuo lygaus iki grublėto. Be to, galimas ir dar vienas paviršiaus padengimo būdas, vadinamas „Decoral“. Jį taikant gaminiams galima suteikti įvairių dekoratyvinių raštų (akmens – granito, marmuro; medžio – pušies, ąžuolo, buko). „Pastebime, kad pastaruoju metu privačiajame sektoriuje vis populiarėja imitacinės spalvos. Palyginti su kitomis medžiagomis, aliuminis labai patvarus, todėl apkrovas jis atlaiko geriau nei plastikas ar medis. Tad vartotojai, norėdami didesnio suderinamumo su pastato visuma, dažnai renkasi pageidaujamus medžio paviršius imituojančias spalvas“, – pasakoja R. Staknevičius. Be to, visos „Decoral“ spalvos atsparios ultravioletinei spinduliuotei, todėl sėkmingai naudojamos tiek vidaus, tiek išorės gaminių paviršiams dažyti.
Saulės įkvėpti
Prieš porą metų „Sapa“ žengė dar vieną žingsnį – Stokholme vykusioje parodoje buvo pristatyta į pastatą integruota saulės energijos sistema. UAB „Sapa statybų sistemos“ vadovas pasakoja: „Esame įgyvendinę kelis projektus, kuriuose tos sistemos buvo panaudotos. Deja, kol kas Lietuvoje jos dar nebuvo įgyvendintos. Visų pirma tai brangu ir šiandien ekonomiškai nepasiteisina, antra – mūsų šalyje tam netinkamos klimato sąlygos, palyginti su Pietų Europa ar Centrine Azija. Didžiausias „Sapa“ projektas įgyvendintas Sudane – Nacionalinio telekomo centriniame biure, kuriame buvo sumontuota 2 300 kv. m fotoelektros elementų. Kad ir kaip būtų keista, šios sistemos plinta ir Skandinavijoje.
Ši sistema ypatinga tuo, kad į aliuminines konstrukcijas vietoj paprasto stiklo paketo montuojamas stiklo paketas su fotoelektros elementais, kurie, susidūrę su saulės šviesa, gamina elektros energiją. Kad tokią elektros energiją būtų galima naudoti, kita, didžioji sistemos dalis, vadinamieji keitikliai, montuojami pastato viduje. Sistemai suprojektuoti ir įrangai parinkti reikia atlikti daugybę skaičiavimų, todėl mes turime dalyvauti kuo ankstesnėje projekto stadijoje.“
