Vis dar paplitusi nuomonė, kad pamatai turi būti gilūs ir masyvūs – neva tai garantuos, kad namas stovės stabiliai, nesės. Tačiau iš tikrųjų pamatų įrengimą vertėtų pradėti nuo grunto tyrimų. Būtent jo pobūdis leis apsispręsti, kokio tipo pamatus rinktis.
Skirtingos sudėties gruntas skirtingai įšąla, tam įtakos turi ir gruntinių vandenų lygis. Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, spustelėjus šalčiui drėgnas gruntas peršąla. Į ledą sušalęs vanduo išsiplečia maždaug 10 proc., todėl plečiasi ir gruntas. Žiemą jis tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės. Ir atvirkščiai – mėgina juos įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose šis procesas vyksta nevienodai, gali pradėti deformuotis pamatai ar net atsirasti įskilimų. Besiplečiantis gruntas gali pakelti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu. Todėl būtina pasirinkti tinkamo tipo pamatus ir juos kokybiškai išlieti.
Jeigu gruntiniai vandenys aukštai ar natūralus gruntas yra silpnas, specialistai rekomenduoja supiltinį gruntą iš žvyringo smėlio, kuriame nėra molio priemaišų. Nors Lietuvoje gruntas įšąla apie 1,2 metro, tai ne visada kelia pavojų pamatų stabilumui – grunto kilsnumo priežastis yra užšąlantis ir besiplečiantis vanduo, kuris žvyro grunte tiesiog neužsilaiko.
Pamatų tipai
Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į juostinius, stulpinius, polinius, gręžtinius ir plokštinius. Lietuvoje kol kas populiariausi juostiniai ir poliniai gręžtiniai pamatai. Juostinius dažniausiai renkasi rūsio patalpų pageidaujantys individualiųjų namų statytojai, antruosius – siekiantieji turėti mažiau kasimo darbų, sunaudoti mažiau betono ir sutaupyti laiko. Poliniai pamatai laikomi geresniu pasirinkimu kainos ir kokybės požiūriu nei juostiniai. Polių ilgis priklauso nuo to, kokiame gylyje jie galės atsiremti į laikomąjį gruntą, gylis gali siekti nuo 2,5 iki 12 metrų. Į vieną konstrukciją, paskirstančią pastato apkrovas, poliai sujungiami rostverku.
Juostiniai pamatai – patikimi, bet brangūs. Jei gruntas smarkiai plečiasi, galima naudoti tik monolitinį gelžbetonį arba tarpusavyje sujungtus jo blokus. Jei gruntas plečiasi vidutiniškai, pamatams naudojamas monolitinis betonas arba pamatams mūryti skirti betoniniai blokeliai. O jeigu gruntas plečiasi silpnai – pamatams galima naudoti monolitinį betoną, laisvai sudėtus blokus.
Geriausias, tačiau kartu ir brangiausias būdas – išlieti ištisinę gelžbetonio plokštę po visu namu, kuri tampa ir rūsio pagrindu. Prieš liejant betoninę plokštę patiesiamas armatūrinis tinklas. Sienų storis neturėtų būti mažesnis nei 25 centimetrai.
Jei rūsys nereikalingas, geriau rinktis polinius pamatus. Šiems reikia gerokai mažiau betono nei juostiniams, nereikia atlikti viso namo ploto žemės kasybos darbų. Taip pat nebūtina įrengti drenažo. Poliniai pamatai yra iki 20 proc. pigesni už juostinius.
Poliai viršuje sujungiami monolitiniu gelžbetoniu. Tokio tipo pamatai yra efektyvūs ir tinka, kai yra didelės apkrovos, aukštas gruntinis vanduo. Jiems įrengti reikia ir mažiau laiko. Tačiau kai pamatus projektuoja neprofesionalai, dažna klaida – netinkamas polių išdėstymas. Kartais jis perteklinis, dėl to šio tipo pamatai praranda vieną pagrindinių savo privalumų – sutaupyti betono, taigi ir lėšų.
Kartais poliai išdėstomi ydingose vietose, tarkime, po langų ertmėmis. Priklausomai nuo projekto polių gali prireikti nuo 20 iki 40-ies. Apibendrinant galima pasakyti, kad norint turėti tikrai kokybiškus ir efektyvius polinius gręžtinius pamatus verta paprašyti profesionalų pagalbos.
Dar vienas pamatų tipas – stulpiniai. Jie suformuojami įkalus į gruntą stulpus, tačiau stulpinius pamatus geriausia naudoti tik mediniams namams. Toks pamatų variantas pigiausias ir paprasčiausias, tačiau konstrukcinę pamato schemą reikia sudaryti tik išnagrinėjus galimas grunto deformacijas. Jei jos atitinka reikalavimus, tuomet galima įsirengti namą ir su tokiais pamatais. Jei gruntas plečiasi smarkiai, sienos gali būti tik karkasinės, o jei jis – gana stabilus, galima ir kitokia sienų konstrukcija. Vis dėlto tokie pamatai tinka, kai namo pagrindo dydis nėra didesnis nei 80 kvadratinių metrų.
Šiuo metu reikėtų paminėti ir plokštuminius pamatus. Jie išsiskiria šiltumu ir yra skirti energetiškai ypač efektyviems pastatams. Plokštuminiai pamatai tinka ir stiprių pamatų reikalaujantiems namams, smėlio ar priesmėlio gruntui. Esant reikalui tiesiog suformuojamas dirbtinis sluoksnis iš sutankinto smėlio ir žvyro. Plokštuminiai pamatai patrauklūs ir dėl palyginti nedidelės žemės darbų apimties. Tiesa, pasirinkus šio tipo pamatus teks apsieiti be rūsio. Bet svarbiausia – šio tipo pamatai leidžia išvengti vadinamųjų šilumos tiltų: specialioje polistireninio putplasčio konstrukcijoje išlieti pamatai neturi jokio kontakto su gruntu.
Pamatų termoizoliacija
Dažniausiai termoizoliuojama pamatų plokštuma iš išorės. Tačiau čia ypač svarbus maksimalus sandarumas – jei jo nebus, beprasmis taps net pats storiausias šiltinimo medžiagos sluoksnis. Reikia labai atidžiai išnagrinėti termoizoliacinių medžiagų gamintojų pateikiamas šiltinimo instrukcijas kiekvienam mazgui.
Kiek sudėtingesnis, bet veiksmingas šiltinimo sprendimas – termoizoliacinės medžiagos įterpimas į liejamą monolitinį pamatą, šį padarant trisluoksniu. Poliniai pamatai įprastai šiltinami horizontaliai paklojant termoizoliacinę medžiagą tarp polių ir rostverko, o jei reikia-taikomi ir papildomi šiltinimo būdai.
Tinkamai termoizoliuoti pamatai neleis skverbtis drėgmei ir šalčiui. Pamatams šiltinti tinkamiausias yra ekstruzinis polistireninis putplastis. Ši medžiaga yra brangi, tad statybininkai dažnai naudoja paprastą polistireninį putplastį. Klaidinga manyti, kad visas putų polistirenas turi vienodas ypatybes ir visos jo rūšys tinkamos pamatams termoizoliuoti. Jei bus pasirinktos ne tam skirtos medžiagos, po kelerių metų vizualių pokyčių galima ir nepastebėti, tačiau medžiagų ypatybės gali būti smarkiai pakitusios, o į pamatus gali pradėti skverbtis šaltis bei drėgmė.
Ekstrūzinis polistireninis putplastis gerai apsaugo pamatus nuo drėgmės ir išlaiko šilumą. Rekomenduojamas termoizoliacijos storis – ne mažiau kaip 10 centimetrų. Jei pamatai yra vientisi – į juos reikia vertikaliai Įterpti 5 centimetrų storio izoliacinės medžiagos lakštą. Lauko sienos ir pamato šiltinimo sluoksniai turi būti be tarpų, kruopščiai sujungti.
Pamatų hidroizoliacija
Pamatai sudaro apie 20 proc. namo kainos, o hidroizoliacijos išlaidos siekia tik 1-3 proc., tačiau klaidos ar nekokybiškas darbas ateityje gali pareikalauti gerokai daugiau, todėl vertėtų iškart pasirinkti tinkamą hidroizoliaciją.
Pagal klojimo būdą ir veikimo principą hidroizoliacija skirstoma į tepamąją, klijuojamąją, įsiskverbiančiąją, montuojamąją.
Viena seniausiai naudojamų medžiagų pamatams hidroizoliuoti – bitumas. Ši tepamoji hidroizoliacija yra paprasta ir nebrangi medžiaga. Tačiau vienas didžiausių jos trūkumų – trumpas eksploatacijos laikas, neviršijantis 6 metų. Bitumas praranda elastingumą ir tampa trapus esant nulinei temperatūrai, o prasidėjusios deformacijos baigiasi įtrūkimais.
Kur kas patvaresnė yra polimerinė hidroizoliacija. Taip pat naudojama bitumo ir gumos, bitumo ir polimerinė tepamoji hidroizoliacija. Tokia pasitelkiama siekiant apsaugoti pamatus nuo kapiliarinio ir gruntinio vandens.
Nuo gruntinio vandens gerai saugo ilgalaikė klijuojamoji hidroizoliacija iš elasto, izoplasto, mostoplasto. Tačiau su tokia dirbti nėra paprasta – reikia labai gerai paruošti pagrindą, kad nebūtų didesnių kaip 2 milimetrų nelygumų, pagrindas turi būti sausas.
Rečiau naudojama įsiskverbiančioji hidroizoliacija, gaminama iš cemento, chemiškai aktyvių priedų ir specialaus smėlio. Ši apsauga pro betono poras patenka į pamatus, juos uždengia ir sumažina galimybes prasiskverbti vandeniui. Šias medžiagas galima naudoti ir iš išorės, ir iš vidaus.
Montuojamoji hidroizoliacija – tai apsauginių ekranų sukūrimas. Jų privalumai yra ilgaamžiškumas, atsparumas deformacijoms, tačiau tokiai hidroizoliacijai būtina drenažo sistema.
Drenažo sistemą rekomenduojama įrengti klojant pamatus. Tam naudojami perforuoti vamzdžiai su geotekstile, surenkantys gruntinį vandenį ir neleidžiantys jam kauptis palei pamatus.
