Taigi – gręžtiniai pamatai. Liaudyje yra sakoma, kad pastatyti naują namą yra daug lengviau nei imtis seno namo rekonstrukcijos. Šis posakis išties ne iš piršto laužtas, o pagrįstas liaudies patirtimi. Savaime suprantama, kad namas pradedamas statyti nuo pamatų, pavyzdžiui, gręžtinių pamatų, vėliau įrengiamas rostverkas, daromos sienos ir uždengiamas stogas. Statybose vieną darbą iš eilės keičia kitas ir pažingsniui pastatomas gyvenamasis namas ar kitokios paskirties pastatas.
Priešingai nei nauja statyba, pamatų atnaujinimas ar sutvirtinimas yra ilgesnis ir kruopštesnis darbas. Kai norima atlikti seniai pastatyto namo rekonstrukciją, sklandi ir greita darbų eiga turbūt nelabai įmanoma. Pagrindinė problema rekonstruojant namo pamatus yra ta, kad negalima nukelti viso namo. Pamatai atkasinėjami ir sutvirtinami pažingsniui, t.y. sutvirtinus ir užkasus vieną pamatų sieną ar kelių metrų ilgio vienos sienos dalį, pradedama atkasinėti kita. Gerai, jei pamatų rekonstrukcija vyksta sklandžiai, bet iš anksto reikia pasiruošti ir galimiems nesklandumams. Pavyzdžiui, jei rekonstruojamas senas medinis namas, kurio pamatai yra dideli laukų akmenys. Atkasant tokius pamatus, akmenys gali dar giliau įsmigti į gruntą, o namo šonas stipriai deformuotis. Kad taip nenutiktų, reikia imtis atsargumo priemonių. Tokiu atveju geriausia pakelti namą domkratais ir paremti kaladėmis.
Jei namui reikalinga esminė rekonstrukcija, t.y. pradedant nuo pamatų, pakėlus ir parėmus namą, jo kampuose reikia kasti arba gręžti duobes ir taip formuoti naujo tipo pamatus. Keičiant senus namo pamatus gręžtiniais pamatais, jie įrengiami taip, kaip ir statant naują namą. Išgręžtoje duobėje įstatomas armatūros karkasas ir duobė užbetonuojama. Vėliau rostverkui klojami klojiniai ir betonuojama arba rostverkas mūrijamas iš blokelių. Tam, kad naujai įrengtus pamatus kuo mažiau veiktų įvairūs aplinkos veiksniai, reikalinga pamatus hidroizoliuoti ir apšiltinti pasirinktomis medžiagomis.
Po visų šių darbų namą jau galima nuleisti ant naujų pamatų. Antžeminę gręžtinių pamatų dalį rekomenduojama nutinkuoti ar apklijuoti klinkerio plytelėmis. Taip bus matoma, kad buvo atlikta ne tik vidinė, bet ir išorinė pamatų rekonstrukcija.
Tiek įrengiant naujus gręžtinius pamatus, tiek renovuojant senus, svarbu, kad suformuoti poliai remtųsi į stabilų ir tvirtą gruntą. Jei poliai į tokį gruntą nesirems, po atliktų sudėtingų pamatų sutvirtinimo darbų namas ims sėsti. Siekiant išvengti pamatų ir viso namo sėdimo, būtini grunto tyrimai, kurie parodo, kokiame gylyje įrengti pamatai būtų optimalūs.
Sudėtingiausia turbūt statyti naują pastatą labai nedideliu atstumu nuo jau pastatytų pastatų, nes klojant naujo pastato pamatus kyla grėsmė esamų pastatų pamatams ir patiems pastatams. Šiuo atveju, kai naujam pastatui įrengiami gręžtiniai pamatai, naudojamas dvigubo gręžimo būdas. Duobėms gręžti naudojamas specialus grąžtas su apsauginiu vamzdžiu. Šio metodo principas yra tas, kad grąžto sukimosi kryptis yra pagal laikrodžio rodyklę, o apsauginis vamzdis sukasi priešingai. Taip gręžiant gręžduobes gruntas mažiau judinamas, o grėsmė greta esantiems pastatams ir jų pamatams visai sumenksta. Tad nebereikia stebėtis, kad šiuo metu senuose didmiesčių rajonuose taip greitai pastatomi nauji daugiabučiai ir kitokie pastatai nepadarant neigiamos įtakos jau ne vieną dešimtį skaičiuojantiems pastatams. Gręžtiniai pamatai.
