Nuo ko priklauso, kiek laiko tinkuotas išorinis fasadas atrodys gražiai, neišbluks, nepasidarys dėmėtas ar nesuskilinės?
Lietuvos klimatas agresyvus
Lietuvos klimatui būdingos žiemos su dažnai pasikartojančiais atodrėkiais ir po jų einančiais atšalimais. Dažnai būna, kad atšilimo metu iškrenta krituliai. Žiemos metu šiluminė saulės spinduliuotė sukelia spindulinius atodrėkius, t. y. sienų išorinio paviršiaus temperatūra aukštesnė nei nulis laipsnių, o oro temperatūra – žemesnė. Tokie atodrėkiai yra trumpalaikiai, tačiau jie kartojasi pakankamai dažnai. Dėl jų gausos ir gana didelės temperatūros svyravimo amplitudės, apdailos paviršiui ardantis klimato poveikis yra didelis. Be to, UV spinduliai dažytame sienos paviršiuje sukelia fotocheminius pokyčius. Dažytą sienų paviršių neigiamai veikia oro tarša, ant apdailos paviršiaus nusėda suodžiai, dulkės, druskos. Dėl visų minėtų priežasčių reikia parinkti mūsų klimatui ir konkrečiai aplinkai tinkamą fasado tinką, kad jis atlaikytų kuo ilgesnį laiką.
Tinkamiausi tinkai
Visų pirma žinotina, kad fasadinis tinkas yra ne šiaip viena medžiaga, o sudėtinė įvairių medžiagų (sluoksnių) sistema ir jos parinkimas priklauso nuo keleto veiksnių, t. y. pagrindo tipo ir būklės, norimos apdailos tipo, fasado atskirų dalių paskirties (sienos, angokraščiai, cokolis ir pan.) ir aplinkos ypatumų (pajūris, apželdinta vietovė ir pan.). Visi matome tik tinkuoto fasado paviršių ir pagal tai susidarome subjektyvią nuomonę: patinka/nepatinka, gražu/ negražu, kokybiška ar ne, ir mažai kas supranta, kad paviršiaus (apdailinio tinko, dažų) kokybė ir ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso ir nuo apačioje esančių sluoksnių (pagrindo, gruntinio sluoksnio, pagrindinio sluoksnio, armavimo, deformacinių siūlių ir pan.).
SVARBU
Tinko kokybę nulemia teisingai parinktos medžiagos (sistema) ir tinkavimo kokybė.
Kompanija „Knauf “, pasitelkusi savo ilgametę patirtį, įgytą dirbant tiek Vakarų Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse, stengiasi pateikti kuo tinkamesnius ir konkrečiai aplinkai pritaikytus produktus bei užsakovams ir specialistams
paaiškinti, kokius, kur ir kaip naudoti.
Pagrindas ir jo paruošimas
Labai svarbu tinkamai įvertinti pagrindo savybes ir jo kokybę, nes jis tiesiogiai susijęs su visos tinko sistemos kokybiškumu. Visų pirma reikėtų nustatyti, ar pagrindas yra tinkamas įprastam tinkavimui, ar sukibimas su būsimu tinko sluoksniu yra pakankamas (jeigu ne, būtinas grunto sluoksnis), ar jis yra silpnas (tada būtina naudoti nestiprius, pvz., kalkinius arba cemento kalkių tinkus) ar stiprus (tada galima naudoti cementinius arba stipresnius kalkių cemento tinkus), kokia jo kokybė (įtrūkiai, skirtingos medžiagos – įvairūs blokeliai, plytos ar plokštės vienoje plokštumoje – tokiu atveju reikėtų planuoti armavimo sluoksnį, deformacines/atskyrimo siūles arba net specialų armuojamąjį sluoksnį, kuris laiko visą tinko sluoksnį ir perima, nepriklausomai nuo pagrindo, visas apkrovas tenkančias tinkui).
„Knauf“ siūlo šias medžiagas pagrindo paruošimui:
- Knauf Tiefengrund – giluminį gruntą. Pasižymi didele įsigėrimo į pagrindą geba ir sutvirtina tvirtus, bet kreiduotus paviršius ir sumažina pagrindo vandens įgeriamumą.
- Knauf Vorspritzer – gruntinį cementinio tinko sluoksnį. Naudojamas ant pagrindų, kurių gniuždymo stipris yra > 6 N/kv.mm. Paprastai tai yra grubus, atvirų porų betonas, nuvalytas senas arba mišrus mūras, medienos turintys statybiniai blokeliai arba plokštės.
Pagrindinis tinko sluoksnis
Tai svarbiausias sistemos sluoksnis. Tinkamai parinkus jo medžiagą ir kokybiškai atlikus tinkavimo darbus, dažniausiai galime būti tikri ir dėl paviršinio sluoksnio kokybės. Priklausomai nuo pagrindo medžiagos ir tinkuojamos fasado dalies, parenkamas ir pagrindinio tinko sluoksnio tipas. Yra trys pagrindiniai tinko tipai (priklausomai nuo rišamosios medžiagos): kalkiniai, kalkių cemento ir vien cementiniai tinkai, Yra ir kitokių, pvz., polimercemenčio, molio, ar termoizoliaciniai tinkai, bet jų naudojimas yra labai specifinis ir pakankamai retas. Vienas iš pagrindinių veiksnių, renkantis tinko tipą, – gniuždymo stipris. Skiriamos keturios gamyklinių tinkų stiprumo klasės: CS I ir CS II – fasadams ir CS III ir CS IV – cokoliui.
SVARBU
Renkantis tinką galioja paprasta taisyklė: tinko gniuždymo stipris negali būti didesnis nei pagrindo, kitu atveju toks tinkas, nors ir kokybiškas, greičiausiai nelaikys, t. y. suskilinės kartu su apdailiniu dekoratyviniu sluoksniu.
Kalkiniai tinkai seniausi ir dažniausiai naudojami atliekant restauracinius darbus arba tinkuojant ant labai minkštų pagrindų. Plačiausiai naudojami kalkių cemento tinkai, jie yra vidutinio stiprumo ir pritaikomi praktiškai, visais atvejais. Cementiniai tinkai paprastai naudojami betoninių pagrindų tinkavimui (dažniausiai cokolinių fasadų dalių), jie pasižymi ir didžiausiu atsparumu drėgmei. Be gniuždymo stiprio tinkai dar klasifikuojami į klases pagal vandens įgėrimo gebą: W0, W1, W2. Labai svarbu ne tik tinkamai parinkti tinką, bet ir kokybiškai jį padengti, t. y. tinkuotojai turėtų sugebėti ne tik padengti lygų tinko sluoksnį, bet ir nuspręsti deformacinių siūlių, prijungimo prie įvairių konstrukcijų (langų, durų rėmai, pastogės konstrukcija), papildomo (angų kampai) ir pagrindinio (visos plokštumos) armavimo reikalingumą ir šių mazgų įrengimo kokybę bei įvairių tinkavimo profilių naudojimo būtinybę.
„Knauf“ siūlo šias medžiagas pagrindinio tinko sluoksnio įrengimui:
- Knauf Grundkalk – kalkinį tinką. Šis tinkas dažniausiai naudojamas paminklosauginiuose objektuose arba kai tinkuojami silpni pagrindai. Tinko klasė CS II, W1.
- Knauf KZ Maschinenputz – populiariausią fasadinį kalkių cemento tinką. Jis skirtas mašininiam arba rankiniam tinkavimui. Tinko klasė CS II, W0.
- Knauf Sockelputz – cementinį tinką, dažniausiai naudojamą cokolinės dalies tinkavimui. Tinko klasė CS III, W1.
- Knauf Klebespachtel M – klijavimo armavimo mišinys mineralinei vatai, tinka tinkuotiems ir betoniniams paviršiams glaistyti. Lauko ir vidaus darbams, rankiniam arba mašininiam naudojimui.
- Klebespachtel P – klijavimo armavimo mišinys polistireno plokštėms EPS ir XPS. Tinka betono ir tinko paviršiams glaistyti lauke ir viduje. Jis skirtas rankiniam arba mašininiams tinkavimui.
Taupymas gali tapti viendieniu fasadu
Šiuo metu tikriausiai dar jaučiama krizės įtaka, nes kartais pastebime, kad tinkuotojai bando sutaupyti ruošdami (paprastai kalkių cemento tinką) statybos aikštelėje. Tokia praktika galima, bet šiuo atveju reikia labai pasitikėti tai darančių specialistų kompetencija, patirtimi ir sąžine. Bandant sutaupyti medžiagų kokybės sąskaita labai greitai galima pagaminti nekokybišką ir neilgaamžę medžiagą. Gamykloje gaminami tinko mišiniai nuolat tikrinami laboratorijoje: patikrinamos sudėtinės tinko dalys, ypač užpildo, t. y. smėlio granuliometrinė sudėtis ir švarumas, kontroliuojama specialių priedų, pagerinančių tinko savybes, būtinumas ir kiekis. Be to, jeigu tinkuojama ant sudėtingų pagrindų, būtina gerai išmanyti naudojamo tinko
savybes ir sugebėti jas keisti bei koreguoti.
Dekoratyvinis sluoksnis
Dekoratyvusis sluoksnis – tinko sluoksnis suteikiantis tiek optinį fasado vaizdą, tiek fasado apsaugą nuo atmosferos bei kitokių poveikių (atsparumas ugniai, difuzija, atsparumas mikroorganizmų plitimui ir t. t.). Dekoratyvusis sluoksnis įrengiamas naudojant dekoratyviuosius tinkus ir (arba) fasadinius dažus. Dažniausiai naudojami mineraliniai, akriliniai, silikatiniai ir silikoniniai tinkai. Mineraliniai tinkai tiekiami sausi, t. y. juos prieš naudojimą reikia sumaišyti su vandeniu, o kiti jau paruošti naudojimui. Nors rinkoje labai populiarūs paruošti naudoti (ypač akriliniai) tinkai, nereikia pamiršti ir mineralinių. Jie pasižymi daugeliu savybių, kurios yra ne tik ne prastesnės nei kitų tinkų, bet kai kurios ir gerokai pranašesnės. Paprastai mineraliniai tinkai savo sudėtyje turi papildomų priedų, suteikiančių tinkui plastiškumo, geresnį sukibimą su pagrindu, hidrofobiškumą.
Šie tinkai pasižymi geru garų laidumu ir nedegumu, todėl plačiai naudojami fasadų šiltinimo sistemose. Be to, kaip ir visos cementinės medžiagos, sukuria šarminę aplinką, kuri nėra palanki mikroorganizmams veistis. Polimeriniams tinkams iš esmės jie nusileidžia tik elastingumu, todėl jų nepatariama naudoti ant nestabilių, prastai ar nepakankamai gerai parengtų, ypač remontuojamų pagrindų, tačiau jie itin tinka ant visų naujų mineralinių pagrindų ir ypač fasadų šiltinimo sistemose. Mineraliniai tinkai naudojami ant visų mineralinių pagrindų, pagrindą prieš tinkuojant gruntuojant specialiu gruntu. Akriliniai tinkai parduodami jau paruošti naudoti. Tinkuojami ant visų mineralinių pagrindų ir senų gerai prikibusių dažų sluoksnių. Būtinas išankstinis pagrindo gruntavimas atitinkamu gruntu. Nusileidžia mineraliniams tinkams vandens garų laidumu, sudėtyje daug organinių junginių, todėl degūs. Labai geras atsparumas fiziniams pažeidimams ir atmosferos poveikiui. Sudėtyje yra fungicidų, t. y. specialių priedų, neleidžiančių ant paviršiaus veistis mikroorganizmams (deja, tie priedai yra ne tokie ilgaamžiai kaip tinko sluoksnis ir po kurio laiko ši problema gali atsirasti).
Silikatiniai tinkai parduodami jau paruošti. Naudojami tik ant mineralinių pagrindų. Pasižymi labai geru vandens garų laidumu. Geras atsparumas atmosferos veiksniams, tačiau reikalauja aukštesnės minimalios darbo temperatūros (8–10 laipsnių šilumos), be to, reikia saugoti kitas fasade esančias medžiagas (stiklą, medį, metalą), nes ant šių paviršių patekusį silikatinį tinką nuvalyti nepažeidžiant paviršiaus labai sudėtinga. Nedidelis spalvų pasirinkimas pigmentuojant tinką. Būtinas išankstinis pagrindo gruntavimas atitinkamu gruntu. Silikoniniai tinkai irgi parduodami jau paruošti naudojimui. Naudojami ant visų mineralinių pagrindų ir ant senų dispersinių, gerai sukibusių su pagrindu dažų sluoksnių, todėl labai tinka remonto darbams. Pasižymi labai geru laidumu vandens garams bei puikiomis vandenį ir nešvarumus atstumiančiomis savybėmis. Būtinas išankstinis pagrindo gruntavimas atitinkamu gruntu.
Paviršiaus faktūra
Visi šie tinkai gali būti skirtingos struktūros (populiariausios – samanėlė ir lietutis), skirtingos frakcijos, kuri lemia tinko sluoksnio storį. Mineralinius tinkus reikėtų papildomai dažyti. Vakarų Europoje dažniausiai dažomi visų dekoratyvių tinkų paviršiai, taip pagerinamos tinkų ir optinės, ir eksploatacinės savybės, nepriklausomai nuo jų tipo. Šiandien šie tinkai populiariausi mūsų rinkoje, bet egzistuoja ir kitokių tipų. Pavyzdžiui, smulkios frakcijos užtrinami tinkai, tinkai naudojami modeliavimui (paviršiaus struktūros meninis formavimas – blokų ar plytų imitacija, nelygaus paviršiaus modeliavimas ir pan., kalkiniai paviršinio sluoksnio tinkai ir pan.).
„Knauf“ siūlo šias medžiagas dekoratyvinio tinko sluoksniui suformuoti:
- Knauf Putzgrund Mineral – mineralinis gruntas, skirtas pagrindo gruntavimui prieš tinkavimą mineraliniais dekoratyviais tinkais.
- Knauf Putzgrund Fassade – gruntas, skirtas pagrindo gruntavimui prieš tinkavimą akriliniais, silikatiniais ir silikoniniais dekoratyviais tinkais.
- Knauf Dekorputz – mineralinis lietučio struktūros tinkas.
- Knauf Strukturputz – mineralinis samanėlės struktūros tinkas.
- Knauf Addi – akrilinis dekoratyvusis tinkas.
- Knauf Kati – silikatinis dekoratyvusis tinkas.
- Knauf Conni – silikoninis dekoratyvusis tinkas.
- Knauf Siliconharz EG Farbe – silikoniniai dažai, naudojami mineralinių tinkų dažymui.
- Knauf Feinkalk – kalkinis baigiamojo sluoksnio tinkas. Naudojamas kalkinių tinkų sistemoje.
