Namų fasadų apdaila iš eglės ir maumedžio medienos Lietuvoje tampa vis populiaresnė. Lietuvoje auga medinių skydinių bei karkasinių namų statyba. Nuo senų laikų lietuviams buvo artimas namas, kuriame dominuoja medis. Namų fasadai buvo puošiami pjautomis arba tašytomis lentomis. Fasadai būdavo puošti netgi drožtais elementais, kurie namams suteikdavo prabangos. Niekas nėra sukuręs ekologišksenės statybinės medžiagos už medieną. Namo fasadas, kuriame dominuoja medis, teikia šilumos ir jaukumo.
Šiuo metu Lietuvoje vis plačiau naudojama šiurkštaus paviršiaus fasadų apdaila. Tai reiškia, kad paviršius yra neobliuotas, o specialiai pjautas po džiovinimo. Tokio tipo apdaila plačiai naudojama Skandinavijoje, Lietuvoje taip pat nėra naujas dalykas tik pamirštas. Nidoje ir Juodkrantėje dauguma namų puikuojasi papuošti mediniu apdaru, kuris patikimai saugo nuo stiprių jūros vėjų ir didelės drėgmės.
Norvėgiško, švediško arba kanadietiško profilio dailylentės tinka ir mieste, ir kaime stovintiems namas. Šios dailylentės įspūdingai atrodo ir suteikia namui žaismingumo, jeigu gerai suderinama spalvų gama. Nudažius gerais medienai skirtais dažais, visiškai apsaugome ją nuo drėgmės ir saulės spindulių poveikio.
Dažų rūšį šiuo metu galima pasirinkti: tai bespalvės dangos, glazūrinės (skaidrios), pigmentinės dangos ir dengiančiosios dangos. Populiariausias dažymo būdas yra teptuku. Lentos dažomos mažiausiai du kartus. Pirmą kartą dažoma prieš tvirtinant lentas prie sienos, o antrą kartą – jas pritvirtinus. Patikimiausias lentų tvirtinimo būdas yra medvaržčiais. Jie būna cinkuoti, variniai ir nerūdijančio plieno. Nereikia bijoti, kad įsukus medvaržčius bus matomos duobutės. Tai tik patvirtina, kad fasado apdaila yra natūrali ir patikimai pritvirtinta. Po to fasadas dažais padengiamas antrą kartą. Norint, kad mediena ilgai tarnautų, privaloma palikti mažiausiai 3 cm oro tarpą tarp šilumos izoliacijos ir lentos, kad galėtų vykti ventiliacija.
Fasadų apdailai naudojama mediena privalo būti kokybiškai išdžiovinta. Geriausia, kai kompiuteriu valdomose džiovyklose mediena praeina taisyklingą temperatūrinių režimų ciklą. Lauko darbams naudojama mediena turi turėti ne daugiau 16-18 proc. drėgmės. Pasiekus tokį medienos drėgnumą, keičiasi ir pati medienos struktūra. Džiovinta mediena nebijo pelėsio, atsparesnė puvimui, nebepriima drėgmės, dailylentės nesikilnoja ir nesideformuoja.
Daugeliui atrodo, kad per vasarą medieną palaikius saulėje arba po stogu, ji išdžiūva. Pamatavus drėgmę paaiškėja, jog mediena – 18 proc. drėgnumo, tačiau neįgavusi tokių savybių, kaip taisyklingai džiovinta mediena. Atėjus rudeniui, ji traukia iš atmosferos drėgmę, panašiai kaip kempinė, liaudiškai tariant – mediena „vaikšto“.
Medinė fasadų apdaila gali būti derinama prie kitų natūralių statybinių apdailos medžiagų, statybinio tinko arba molinių plytų.
Obliuota fasadų apdaila skiriasi nuo šiurkščios savo profiliais. Ji gali būti įvairiausių profilių, pradedant nuo klasikinės amerikietiškos – baigiant sienojų ar net rąstų imitacijomis. Rąstų imitacijos dailylentės puikiai tinka sodybai prie ežero, miško, o ypač pirtelių statybai. Taip papuoštas namas primena namą iš tekintų rąstų. Obliuota fasadų apdaila negali būti blizgančiai obliuota. Blizgesys labiau reikalingas namo viduje.
Lietuvoje šiuo metu populiarėja fasado apdaila iš maumedžio medienos. Tokia fasadų apdaila labai populiari Europoje ir Skandinavijoje. Mūsų šalyje tai laikoma prabanga dėl nemažos maumedžio kainos. Tai iš tikrųjų yra geras produktas, kuris pagal kainą skirstomas į daug kategorijų, atsižvelgiant į šakų kiekį. Ši medienos rūšis patraukia dėmesį vien savo solidžia išvaizda. Jos atspalvis priklauso nuo to, kokiame Sibiro regione ir kokiame dirvožemyje augo šis nuostabus medis. Maumedžio mediena dėl didelio sakų kiekio labai atspari drėgmei ir atmosferos poveikiui.
Vienas iš svarbiausių reikalavimų šiurkštaus ir obliuoto paviršiaus fasadų apdailai yra tas, kad pjaunant medieną reikia atkreipti dėmesį į metines rieves.
Malonu matyti, kad ir Lietuvos žmonės vis dažniau naudoja medį apdailai. Mes turime džiaugtis, kad Lietuva turi gražius miškus, gražią gamtą, gerą medieną, kuri populiari užsienio šalyse ir vis dažniau naudojama Lietuvoje. Gaila, kad šalyse, kuriose nėra miškų sunaudojama daug daugiau brangios medienos, kuri importuojama iš kitų šalių. Mes turime puikią medieną už prieinamą kainą ir nesugebame jos įvertinti kaip ekologiškiausio gamtos kūrinio savo būstui.
