Namų sienų konstrukcijos: vienasluoksnės, dvisluoksnės, trisluoksnės mūro sienos. Silikatiniai blokai ir jų panaudojimo sritys.
Padidėjus statybinių medžiagų įvairovei, Lietuvos gyventojai turi platesnį prekių pasirinkimą būsto statybai. Nutarus statyti gyvenamąjį būstą, apie statybinių medžiagų techninių charakteristikų svarbą, jau supranta tiek didelės statybų bendrovės, tiek individualių namų statytojai. Tačiau dažnai iškyla klausimas iš ko jį geriau statyti? Kokią sienų konstrukciją pasirinkti?
O pasirinkimas tikrai nemažas. Mes, statybinės srities specialistai, turėtumėme patarti, kad statytojai medžiagas namo statybai pasirinktų įvertinus pastato sienos konstrukcinio sprendimo vertę bei vieno kvadratinio metro kainą. Dar dažnai konstrukcinių medžiagų kaina lyginama imant už pagrindą kubinį metrą. Gal tai yra patogiau statybininkui, bet jokiu būdu ne privačiam asmeniui. Juk jeigu statysime tokių pat išmatavimų pastatą, tai pasirinkus storesnį bloką reikės žymiai daugiau m³, nei statant iš siauresnio. Pvz.: statant namą iš akyto betono rekomenduojama pasirinkti 30 cm storio blokelius, o statant namą iš silikatinių blokų užtenka ir 15 cm storio. Taigi, m³ akyto betono blokų reikės du kartus daugiau negu silikatinių blokų.
Būtina įvertinti mechaninį atsparumą gniuždymui. Taip pat reikėtų įvertinti ir visus kitus medžiagų privalumus bei trūkumus, gaminio matmenų tikslumą, nuo ko priklauso apdailinių medžiagų poreikis, termoizoliacines savybes, kas įtakos apšiltinimo sistemos parinkimą, įvertinti atsparumą šalčiui bei drėgmei.
Silikatiniai blokai Lietuvos rinkoje pasirodė prieš keturis metus, įgijo gerą vardą ir populiarumą. Paskutiniais metais jų prekyba išaugo trigubai. Namų statyba iš silikatinių blokų „Silka”M tai jaukus, šiltas, tvirtas ir ilgaamžis būstas.
Pastatų statyba, naudojant sienų konstrukciniuose elementuose silikatinius blokus, leidžia gerokai sumažinti investicijas į statybos sąnaudas. Tai lemia mažesnės darbo sąnaudos ir trumpesnis montavimo laikas. Tai pasiekiama dėl sekančių veiksnių: silikatinių blokų išmatavimai yra dideli , mūrijimo siūlės klojamos specialia klijų klojimo dėžute, dėl ypatingos formos nereikia tepti vertikalių siūlių.
Labai svarbu renkantis konstrukcinę medžiagą įvertinti pagrindines technines charakteristikas: mechaninį stiprumą, atsparumą šalčiui bei vandens įgeriamumą. Silikatiniai blokai pasižymi dideliu atsparumu gniuždymui, dėl ko gali būti naudojama laikančioms sienoms, veikiant jas didelėms apkrovoms, statyti. Silikatiniai blokai gaminami nuo 12,5 iki 17,5 MPa atsparumo klasių. Todėl, atitinkamai parinkus pagal blokelio storį, iš silikatinių blokų galima statyti daugiaukščių pastatų konstrukcines sienas. Pagal atsparumo šalčiui markę vandeniu prisotinti silikatiniai blokai be jokių irimo požymių atlaiko ne mažiau kaip 35 šaldymo- šildymo ciklus.Tai atspari medžiaga ir ji gerai atlaiko net labai atšiaurias žiemas. Atsparumas šalčiui ir stipris gniuždant – svarbiausi silikatinių blokų ilgaamžiškumo rodikliai. Silikatiniai blokai pasižymi dideliu atsparumu vandens įmirkiui (šis bandymas atliekamas taip – blokai įmerkiami į vandenį, ten laikomi, po to sveriami). Blokų vandens įmirkis (laboratorinėmis sąlygomis nustatyta 14-17%). Pagal LST 1167-91 turi būti ne mažiau 6%.. Esant mažesniam vandens įmirkiui tinkas neprikibtų prie sienos, o kai yra labai didelis bloko įmirkis, tai blokas per greit ištraukia drėgmę – tinkas trūkinėja. Statybininkai dažnai susiduria su šia problema, jei neįvertina bloko įmirkio (tik nesumaišykit sąvokų įgeriamumas ir drėgnis – tai iš esmės skirtingos sąvokos). Akyto betono įmirkis yra apie 54-63% (LST 1428.18:1997).
Namų sienų konstrukcijos
Sienų konstrukcija skirstoma:
– vienasluoksnė mūro siena (nėra termoizoliacinės medžiagos)
– dvisluoksnis mūras ( konstrukcija apšiltinta termoizoliacine medžiaga)
– trisluoksnis mūras (tarp laikančiojo ir apdailinio mūro dedama termoizoliacinė medžiaga).
Vienasluoksnės mūro sienos tokios, kurios nėra apšiltintos termoizoliacine medžiaga (žr.brėž.Nr.1). T.y. mūro sienos kurioms nereikalaujama, kad turėtų reikiamą šiluminę varžą arba konstrukcinės medžiagos varža yra pakankama. Tai gali būti garažai, buitinės ir pagalbinės patalpos. Tokiu atveju blokai tik gruntuojami ir dažomi arba tinkuojami. Reikia pastebėti, kad šiuo atveju konstruktyvinė medžiaga tiesiogiai veikiama išorės aplinkos, o esant poveikiui nuo temperatūros pokyčių, kuriuos reikia įvertinti, konstrukcijoje gali atsirasti defektai (nuoskilos, įtrūkimai). Renkantis konstrukciją reikėtų atsižvelgti į medžiagos atsparumą šalčiui t.y. reikėtų žinoti ar Jūsų konstrukcinė medžiaga yra išbandyta šalčio ciklams, tai turi patvirtinti gamintojas ar pardavėjas, pagal VGTU statybinės m-gų laboratorijos atitikties deklaraciją. Silikatiniai blokai pasižymi dideliu atsparumu šalčiui. Jie atlaiko ne mažiau kaip 35 šaldymo-šildymo ciklus. Pasirinkę šią konstrukciją, užtikrinsite pastato ilgaamžiškumą.
Pastatų statybose paprastai naudojama dvisluoksnės ir trisluoksnės mūro sienos. Statant namus labai svarbu kuo tiksliau paskaičiuoti norminę sienos šiluminę varžą pagal pastato paskirtį.
Šiuo metu jokia statybinė medžiaga, skirta atitvarinėms konstrukcijoms, neatitinka šiuolaikinių šiluminio laidumo reikalavimų, jeigu nenaudojama termoizoliacinė medžiaga.Gaila, bet dar vis pasitaiko nuomonių, kad mūras pastatytas tik iš konstrukcinės medžiagos (be apšiltinimo medžiagų) yra tinkamas gyventi Lietuvos sąlygomis.
Tačiau, jei pastatas nekokybiškai apšiltintas arba visai neapšiltintas, lauko siena atšąla ir net gerai šildomose patalpose nuo sienų jaučiamas šaltis, panašus į skersvėjį, sienos drėgsta, pelija, praranda estetinį vaizdą.
Statybiniai blokai yra sienų konstruktyvo medžiaga ir visus blokus be išimties yra būtina šiltinti, jeigu tai nėra buitinies paskirties statinys ir jame negyvens žmonės.
Būtina atkreipti dėmesį į pastatų sienų šiluminę varžą. Remiantis 1999 metų Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika”, rekomenduojama laikytis šių normų:
Koeficientas Gyvenamųjų namų Viešosios paskirties pastatų Pramonės pastatų
Norminė atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m²•K) vertė: 0,26 0,30 0,40
Atitvarų šiluminė varža R, m²•K/W. R=1/U 3,85 3,33 2,50
Dažnai daroma klaidos skaičiuojant sienos šiluminę varžą. Būtina skaičiuoti ne teorinę, o projektinę, įvertinus atšiauraus Lietuvos klimato sąlygas, medžiagų sudrėkimą statybų metu ir t.t. Pvz.: silikatinių bloku „Silka”M18 cm storio šiluminė varža R sausoje būklėje yra 0,345 m²•K/W, o projektinė vertė – 0,259 m²•K/W. Taigi, šiluminės varžos vertės sausoje būklėje nuo projektinės vertės gana ženkliai skiriasi. Klaidinga, bet vis dar pasitaikanti nuomonė, kad kuo statybinio bloko varža didesnė, tuo pastatas šiltesnis. Tačiau reikia vertinti ne vien konstrukcinės medžiagos varžą, o visos sienos šiluminę varžą.
Kiekvienas sąžiningas gamintojas ar pardavėjas pateiks Jums šiuos duomenis. Juos galima apskaičiuoti remiantis formulėmis (STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės”) arba nustatyti VGTU Termoizoliacijos instituto statybinių medžiagų laboratorijoje.
Detaliau panagrinėkime dvisluosnę mūro sieną. Tai kai nėra ventiliuojamo oro tarpo ir laikančioji konstrukcija glaudžiai liečiasi su termoizoliacine medžiaga (žr.brėž. Nr.2).
Renkantis konstruktyvą, būtina įvertinti mechaninį stiprumą. Nereikėtų pamiršti, kad reikės ir laiptus prie sienos pritvirtinti, virtuvėje spintelę pakabinti bei vonioje dušą prisukti. Tad renkantis laikančiąją medžiagą atkreipkite dėmesį į tvirtumą, kad gręžiant grąžtas neitų kaip per sviestą.
Siūlome pasirinkti vidinį laikantįjį sienos sluoksnį iš silikatinių blokų (tvirtumas nuo 12,5 MPa iki 17,5 MPA) blokų. Silikatinio bloko storis priklauso nuo pastato paskirtes funkcijų. Taikant „Silka”M15, individualioje statyboje, atsižvelgiant į mažą balkių atramos gylį patariama naudoti lengvas gelžbetonines perdangas arba medines iki 4,5 m pločio. Kitu atveju taikoma „Silka”M18. Silikatiniai blokai „Silka”M24 daugiausia taikoma daugiaukščiams gyvenamiesiems namams ir pramoniniams objektams statyti. Statant daugiaukštį namą, apatiniai aukštai mūrijami iš „Silka”M24 blokų, o paskutiniai du ar trys, gali būti mūrijami iš „Silka”M18 blokų. Tokiu būdu paskutinių aukštų kvadratūra pagal perimetrą padidėja. O tai yra ženklu parduodant naudingą plotą. Mūrijant viršutinius aukštus iš „Silka”M18 mažėja pamatų apkrova, paprastėja jų konstrukcija, ekonomiškesnė ir pati pastato statyba.
Mūrijant dvisluoksnės konstrukcijos sieną, termoizoliacinė medžiaga ( mineralinė vata arba putų polistirenas) tvirtinama prie laikančiojo mūro ir tinkuojama pagal technologines schemas. Tinkavimo darbų eiliškumą, mazgus, detales savo rekomendacijose pateikia šiltinimo sistemų pardavėjai.
Norime atkreipti dėmesį į tinkavimo medžiagų kokybę. Įvairių tinkų gamintojai deklaruoja, kad tinkai atlaiko 25 šalčio ciklus (skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus įvyksta 5-7 šalčio ciklai).
Rekomenduojame pastatų statyboje pasirinkti trisluoksnę mūro konstrukciją. Tai, kai tarp termoizoliacinės medžiagos ir apdailinio sluoksnio yra oro tarpas.
Projektuojant tokios konstrukcijos sieną, tarp laikančiojo ir apdailinio mūro sluoksnių dedama termoizoliacinė medžiaga(žr.brėž.Nr.3). Tai gali būti mineralinė vata arba putų polistirenas. Reikia įvertinti termoizoliacinės medžiagos savybes, kainą, kas ir įtakos jos pasirinkimą. Plačiau panagrinėkime trisluoksnę mūro konstrukciją.
Laikantysis ir apdailinis mūro sluoksniai vienas su kitu turi būti sutvirtinami stikloplasčiais arba metaliniais ryšiais. Tų priemonių ir tinklų kiekis, diametras, išdėstymas ir tvirtinimo būdai turi būti numatyti projekte, o jų įrengimas atliktas, laikantis gamintojų rekomendacijų.
Išorinės mūro apdailos sienos yra patikimos ir kokybiškos tuomet, kai daromas vėdinamas oro tarpas. Rekomenduojamas minimalus 40mm. Plačiau apie jo privalumus. Tokiu sienų išorinis apdailos sluoksnis vėdinasi iš dviejų pusių, todėl iš jo greičiau pasišalina atmosferinė drėgmė, be to, sumažėja iš patalpų besiskverbiančios drėgmės(garų) kiekis, kadangi ji išgaruoja ventiliuojamame oro tarpe. Nors vandens garų judėjimas statybinėse medžiagose vyksta pakankamai lėtai, tačiau suminiai praeinančios per atitvaras drėgmės kiekiai būna pakankamai dideli ir susikaupusi drėgmė gali pakenkti pačiai konstrukcijai arba patalpų mikroklimatui. Drėgmė kondensuojasi (vandens garai virsta skysčiu), kai vandens garų koncentracija medžiagos porose ir kapiliaruose pasiekia maksimalią ribą, kuri priklauso nuo temperatūros. Statybinės medžiagos nevienodai praleidžia šilumą ir vandens garus. Dažnai termoizoliacinės medžiagos gerai praleidžia vandens garus, todėl išorinėje šilumos izoliacinio sluoksnio dalyje yra tikėtina vandens garų kondensacija.
Oro tarpai pagerina atitvaros drėgminę būseną, nes šiuose tarpsluoksniuose susidaro sąlygos oro judėjimui dėl temperatūrų skirtumo (nevėdinamuose oro tarpuose) arba dėl išorės oro poveikio(vėdinamuose oro tarpuose). Judantis oras suintesyvina drėgmės garavimą nuo medžiagų paviršių ir sudaro sąlygas drėgmės pasišalinimui per ventiliacines arba drenažines angas. Kalbant apie oro tarpų privalumą reikai pabrėžti, kad jie suteikia sienos konstrukcijai šiluminę varžą, o tai labai svarbu norint gauti norminiais aktais reikalaujamą sienos konstrukcijos šilumos varžą ir racionaliai pasirenkant statybines medžiagas.
Kaip jau minėjau rekomenduojame trisluoksnes mūro sienų konstrukcijas įrengti su vėdinamais oro tarpais. Tam yra naudojamos ventiliacinės dėžutės, kurios yra įrengiamos atitinkamai pagal reikalaujamą angų plotą t.y. atitinkamas dėžučių kiekis horizontaliame metre. Pagrindiniai ventiliacinių dėžučių privalumai: ventiliuoja oro tarpą, saugo nuo graužikų ir didesnių vabalų, apsaugo nuo kritulių, leidžia kondensatui išeiti į išorę. Pritaikius prie apdailos spalvos, yra beveik nematomos, todėl nesuardomas fasado estetinis vaizdas.
Ventiliacinių dėžučių išdėstymo taisyklės. Ventiliacinės dėžutės išdėstomos po vieną tiesiniame metre ( maždaug kas trys plytos ).
Pastatai iki dviejų aukštų – dvi ventiliacinių dėžučių eilės ( apačioje – pirmoje apdailinio mūro eilėje ir viršutinėje mūro eilėje. Jeigu siena sujungta su šlaitiniu stogu ir ventiliuojama per kraigą įrengiama tik viena ventiliacinių dėžučių eilė – pirmoje apdailinio mūro eilėje.
Daugiaaukščiuose pastatuose ventilacinės dėžutės įrengiamos papidomai viena eilė kas du aukštus.
Pastatuose ventiliacinės dėžutės papildomai įrengiamos po ir virš angos.
Laikančiąją mūro konstrukciją rekomenduojame pasirinkti silikatinius blokus „Silka”M.
Apdailiniam mūrui Jūs galite pasirinkti įvairių gamintojų apdailines plytas tik nepamirškite atkreipti dėmesį į technines gaminio charakteristikas, kurios užtikrina ilgaamžiškumą, estetinį vaizdą ir Jūsų statinys nepraranda reikalaujamos norminės šiluminės sienų varžos.
Kita silikatinių blokų paskirtis
Silikatiniai blokai taikomi laikančioms, pertvarinėms ir kaip užpildas išorinėms namo sienoms mūryti.
Silikatiniai blokai „Silka”M8 ir M12 taikomi pertvarinėms sienų konstrukcijoms. „Silka”M12 ir M15 galima naudoti ir kaip užpildą išorinėms namo sienoms mūryti. Šiuo metu Lietuvoje labai populiari karkasinė pramoninė ir visuomeninė statyba. Todėl ir siūlome pasirinkti silikatinius blokus dėl jų stiprumo ir ekologiškumo. Naudojant silikatinius blokus kaip sienų užpildą yra rekomenduojama juos armuoti kas trys eilės. Silikatiniai blokai pasižymi didesniu svoriu lyginant su kitais sienų konstrukcijoms naudojamiems blokais. Didesnis blokų svoris suteikia užpildo sienai stabilumą ir pastovumą. Kadangi sienos kaip užpildo konstrukcija neperima pastatą veikiančių apkrovų ir pati siena nėra apspaudžiama papildomu svoriu t.y. įvertinamas tik blokų nuosavas svoris tai užpildo sienos, kuriai yra naudojami silikatiniai blokai.
