Šiuolaikiniai pastatai turi būti saugūs, efektyvūs energijos vartojimo požiūriu, užtikrinantys akustinį komfortą, saugumą bei kuo ilgesnį eksploatavimą. Norint tai pasiekti, geriausia naudoti aukštos kokybės ir ilgaamžius termoizoliacinius gaminius. Apie tai, kaip išvengti klaidų, pasirenkant medžiagas ir nustatant reikiamą jų kiekį, kalbamės su uždarosios akcinės bendrovės ROCKWOOL techniniu vadovu dr. Andriumi Buska.
Ilgaamžiškumas – vienas svarbiausių pastato vertės kriterijų
Pasak dr. A. Buskos, statant naujus ar atnaujinant senesnės statybos pastatus itin svarbu užtikrinti gyventojų saugumą, komfortą, mažas eksploatacijos sąnaudas ir pastato ilgaamžiškumą. ,,Išorinės sienos ir stogas yra pagrindinės namo atitvarinės konstrukcijos, saugančios visus ir viską, kas yra viduje. Šios abi atitvaros pagal plotą yra didžiausios besiribojančios su išore, todėl yra svarbiausios užtikrinant pastatų energinį efektyvumą bei siekiant minimalių kaštų šildymui bei vėsinimui. Netinkamai izoliuotos konstrukcijos praranda daug šilumos, o pats pastatas negali tarnauti itin ilgai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pastato išorinių atitvarinių konstrukcijų apšiltinimas leidžia pagerinti vidaus patalpų mikroklimatą bei suteikia galimybę sumažinti išlaidas šildymui, nes sumažėja eksploatacijai reikalingas energijos kiekis. Renkantis medžiagas – vienas svarbiausių kriterijų – jų ilgaamžiškumas, nes dažnai išorinės termoizoliacinės šiltinimo sistemos gali būti eksploatuojamos net ir daugiau kaip 50 metų. Tai kelia papildomus reikalavimus šilumos izoliacinėms medžiagoms, nes savybių pablogėjimas pastato eksploatacijos metu, gali būti sistemos dalinio arba visiško netinkamumo naudoti priežastimi.
Ilgaamžiškumui užtikrinti svarbus tinkamų medžiagų pasirinkimas
Siekiant užtikrinti pastato ilgaamžiškumą, verta rinktis akmens vatos gaminius, kurie išlaiko savo savybes visą eksploatacijos laikotarpį, garantuodami matmenų stabilumą. Tai lemia natūralios neorganinės kilmės žaliavos iš kurių ir gaminama akmens vata. Akmens vata apšiltinti namai yra šilti, jaukūs, tausojantys energiją bei aplinką, atitinkantys šiuolaikinius statybos techninius reikalavimus. Akmens vatos pasirinkimas sienų šiltinimui suteikia ir papildomų privalumų: užtikrina akustiką, komfortą ir mikroklimatą patalpose, o taip pat ir padidina priešgaisrinę saugą.
Vienas iš galimų šiltinimo variantų sudėtinės išorinių sienų šiltinimo sistemos su tinko apdaila (ETICS) įrengimas.Natūralios kilmės termoizoliacinės medžiagos išsaugo savo izoliacines savybes visą pastato naudojimo laikotarpį. Akmens vatos gaminiai ilgainiui išlaiko pastovius matmenis bei nekintančias savybes veikiant šilumai, klimatiniam poveikiui ir yra atsparūs senėjimui ar irimui. Kaip žinome, dėl ilgalaikio tiesioginių saulės spindulių poveikio paviršiai įkaista, todėl paviršiniuose sluoksniuose vyksta susitraukimo deformacijos. Dėl matmenų nekintamumo „ETICS“ sistemose su akmens vatos termoizoliacinėmis plokštėmis neatsiranda paviršiaus įtrūkimų, net ir fasado apdailai pasirinkus tamsias spalvas. Taigi tokie fasadai tarnauja ilgiau ir nereikalauja pastovios eksploatacinės priežiūros.
Kaip išvengti klaidų, akmens vatos plokštes tvirtinant smeigėmis
Atliekant išorinių atitvarinių konstrukcijų (pvz. plokščių stogų, įskaitant ir hidroizoliacinių dangų klojimą bei sienų termoizoliacinių sistemų su tinko apdaila (ETICS) įrengimą) šiltinimo darbus yra būtinas termoizoliacinių medžiagų mechaninis tvirtinimas naudojant mechaninio tvirtinimo elementus – smeiges. Tam naudojamos įkalamos ar įsukamos smeigės. Ekspertas pataria rinktis smeiges, pasižyminčias mažu taškinio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientu χ, (W/K). Tokios smeigės neleidžia atsirasti papildomiems šilumos nuostoliams per jungtis kertančias termoizoliacinį sluoksnį. Paprastai tokio tipo tvirtinimo elementai susideda iš kaiščio ir prispaudimo lėkštelės. Atliekant išorinių sienų šiltinimą naudojant akmens vatos plokštes ant kurių bus įrengiama tinko apdaila, pirmiausiai plokštės yra klijuojamos ir tik po to tvirtinamos į sienos pagrindą gręžiant skyles ir reikiamo ilgio smeigės kaiščius kalant tiesiai per termoizoliacinį sluoksnį bei po to užmaunant prispaudimo lėkštelę.
Paklaustas, kiek reikia smeigių patikimam šiltinimo sluoksnio tvirtinimui, dr. A. Buska sakė, kad tai labai priklauso nuo vėjo apkrovos rajono ir vietovės tipo, bet taip pat ir nuo pastato aukščio, termoizoliacinių sistemų svorio bei pačių tvirtinimo elementų (smeigių) stipruminių savybių. Paskaičiuoti labai paprasta naudojant bendrovės ROCKWOOL sukurtą skaičiuoklę ROCKFix.
Naudojant skaičiuoklę vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos teritorija yra paskirstyta į tris vėjo apkrovos rajonus (zonas), kuriose skiriasi skaičiavimams naudojami vidutiniai metiniai vėjo greičiai. Be to, ir vietovės tipas, kuriame projektuojamas ar statomas pastatas taip pat turi įtakos reikiamam smeigių kiekiui plokščio stogo ir/ar tinkuojamo fasado sistemų (šiltinimo plokščių ar dangų sluoksnių) tvirtinimui.
