Didžiausias stogo priešas – besikaupianti drėgmė. Norint turėti ilgaamžį stogą, būtina tinkamai įrengti visus stogo konstrukcijos sluoksnius.
Svarbu tinkamai įrengti visus sluoksnius, kurie užtikrina ilgaamžę stogo eksploataciją. Šlaitinio stogo sandara panaši į daugiasluoksnį sumuštinį: iš vidaus tvirtinamas apdailos sluoksnis, virš jo – garo izoliacija, dedama šiluminė medžiaga, virš šios tvirtinama vėjo ir vandens izoliacija – difuzinė arba antikondensacinė plėvelė, toliau kalami išilginiai tašai, formuojantys ventiliacinį oro tarpą, grebėstai ir galiausiai viršutinė stogo danga.
Kiekvienas sluoksnis, pasak specialistų, atlikdamas savo funkcija, užtikrina kito sluoksnio efektyvumą. Jei garų izoliacija nepakankamai sulaikys garus, kurie susidaro dėl žmonių veiklos (maisto ruošimo, skalbimo ir pan.), tai pasiekę šaltesnį paviršių šie garai kondensuosis į vandenį. Vanduo, patekęs į šilumos izoliaciją, mažina šilumą izoliuojančias savybes. Svarbu žinoti, atkreipė dėmesį, kad medis negali liestis visu paviršiumi prie betoninio, mūrinio ar metalinio pagrindo be papildomų ventiliacinių priemonių. Statant medinę atraminę koloną ant betoninio ar metalinio paviršių, sąlyčio vietose medyje išpjaunamos ventiliacinės ertmės. Jei to nepadarysime, dėl skirtingų medžiagų fizinių savybių gali kauptis drėgmė ir prasidėti medienos irimo procesai. Kad medinės konstrukcijos nepelytų, pastogė turi būti ventiliuojama.
Izoliacinės plėvelės
Jei pastogė pašiltinta, būtina įrengti garų izoliaciją. Garų izoliacija visuomet įrengiama virš vidinio šlaitinio stogo apdailos sluoksnio. Ji dedama tam, kad iš vidaus kylantys garai dėl skirtingos dengimo sluoksnių medžiagų temperatūros nesikondensuotų termoizoliaciniame sluoksnyje. Drėgstantis šiluminis sluoksnis praranda savo savybes.
Šiuo metu dažniausiai garų izoliacijai naudojama polietileno plėvelė. Virš šilumos izoliacijos klojamos vėjo ir vandens izoliacinės plėvelės. Šios plėvelės skirtos apsaugoti nuo išorės veiksnių – drėgmės ir vėjo. Difuzinė plėvelė ypatinga tuo, kad dėl specialaus audinio iš vidinės pusės ji praleidžia garus, o iš viršaus yra nelaidi drėgmei. Jei šilumos izoliacijoje bus susikaupusių garų, jie pasišalins per šią plėvelę, tačiau drėgmė į vidų nepateks. Tarp difuzinės plėvelės ir stogo viršutinės dangos paliekamas ventiliacinis oro tarpas. Difuzinė plėvelė apsaugo nuo drėgmės, kuri persismelkia pro pagrindinę stogo dangą. Taip gali įvykti, kai lyjant pučia smarkus vėjas, žiemą gali įpustyti po stogu ir tirpstantis sniegas drėkins apačioje esančias konstrukcijas.
Šilumos izoliacija
Stogo šiltinimui dažniausiai naudojama akmens vata arba polistirenas, anksčiau žmonės dėdavo perlitą, naudojami ir spaliai. Spaliai – ekologiška ir pigi po linų pirminio apdirbimo liekanti medžiaga. Tačiau spaliai sunkesni nei kitos šiltinimui naudojamos medžiagos. Šiltinimas, specialisto teigimu, dažniausiai dedamas tarp gegnių. Kiekviena medžiaga turi savo šiluminę varžą. Lietuvos Respublikos įstatymų yra numatyta minimali leistina varža stogo konstrukcijoms. Termoizoliacinės medžiagos gamintojas ar pardavėjas nurodo šilumines medžiagos savybes, pagal kurias pasirenkamas reikiamas šios medžiagos sluoksnio storis.
Namo, kuris neatitinka minimalių įstatymais reglamentuotų normų, tiesiog nepavyks užregistruoti. Lietuvoje žmogus turi pats rūpintis kokybe. Norint išvengti statybininkų broko ar nesąžiningo darbo, būtina darbus prižiūrėti pačiam arba samdyti darbų priežiūros specialistą.
Laikančiosios konstrukcijos
Dažniausiai pasitaikančios gyvenamųjų šlaitinių stogų konstrukcijos – medinės gegnės, medinės santvaros su dygliuotų plokštelių jungtimis ir metalinės konstrukcijos. Kokią medžiagą pasirinkti, lemia projekto sąlygos. Vienas iš kriterijų – atstumas tarp konstrukcijos atramos taškų: jei atstumas iki 6 metrų, dažniausiai naudojamos medinės gegnės, jei nuo 8 iki 15 metrų – efektyviausia naudoti santvaras su dygliuotų plokštelių jungtimis o jei per 15 metrų, jau reikės metalinių konstrukcijų.
Vieni iš įdomesnių Lietuvoje paplitusių stogo sijų variantų – kompozicinės ir kombinuotos konstrukcijos. Kompozicinės medžio sijos su gofruotos skardos sienute gaminamos į medžio taše išpjautą griovį įleidžiant banguotą skardos lakštą. Taip daroma todėl, kad tempimo ir gniuždymo jėgos visų pirma veikia skerspjūvio kraštuose. Išorėje palikta geros kokybės mediena atlaiko pagrindines jėgas, o viduje užtenka plieninio skardos lakšto, kuris perima skersines jėgas. Medžio ir metalo derinimas dažnai pasitaiko ir kitose kombinuotose stogo konstrukcijose. Vienas iš pavyzdžių – medžio ir plieno santvaros, kurių viršutinė juosta medinė, o apatinė – plonas metalinis tempiamas elementas. Medis efektyviai išnaudojamas perimant gniuždymą, o metalas – tempimo jėgas. Metalinėse sijose taupant medžiagas ar dėl technologinių reikalavimų (ventiliacinių kanalų) gali būti išpjaunamos ertmės.
