Šiandiena didžioji dauguma pastatų susiduria su mikroklimato problemomis. Siekiant mažinti sąnaudas skirtas šildymui didėja reikalavimai pastatų apšildymui. Langai ir durys sudaro ženklią dalį pastato fasado ploto, tad jų įtaka energijos taupymui turi didelę įtaką. Šiandieninės statybinės ir termoizoliacinės medžiagos, tinkamai jas naudojant, ženkliai sumažina šilumos nuostolius.
Kodėl patalpoje esantys garai skverbiasi lauk? Ore esančių garų slėgis geba išlyginti slėgių skirtumą tarp greta esančių plotų. Kitaip tariant, patalpoje esantis didesnis slėgis, lyginasi/skverbiasi į išore – skverbiasi lauk. Todėl šildymo sezono metu vyksta vandens garų difuziją iš pastato vidaus į išorę.
Tačiau sandarus būstas dar nereiškia, kad norimas rezultatas yra pasiektas. Esant gerai pastato jungčių izoliacijai ir esant nepakankamai ventiliacijos, oro kaitos bėgant laikui patalpoje kaupiasi drėgmė. Drėgmė sutrikdo montavimo medžiagos (dažnai montažinių putų) šilumos izoliacines savybes (ir tais atvejais kuomet putos yra padengiamos tinku). Dėl tokių priežasčių šiluminė varža sujungimuose tarp rėmo ir lango sumažėja. Atsiranda šilumos nuotėkis, atsiranda drėgmė, arba ji padidėja. Neišvengiamai kaupiasi pelėsis, ilgainiui pastebime irimo požymių angokraščiuose. Priežastys prastam mikroklimatui atsirasti:
a) langas (profilis, stiklo paketas) turi atitikti reikalavimus tam tikram objektui;
b) ventiliaciniai sutrikimai (ventiliacijos nepakankamumas);
c) neteisingas gaminių montavimas;
d) neteisingai parinktos montažinės, izoliacinės medžiagos;
Pasėkmės:
a) drėgmė ir pelėsiai aplink langus, duris;
b) atsiradę įtrūkimai apdailoje;
c) prastos šiluminės ir garso izoliacinės savybės;
d) jungčių sandarumo sutrikimai;
e) papildomos išlaidos;
Aplaidus požiūris į lango montavimo sistemą arba visiškas jos ignoravimas sukelia nereikalingas problemas kurias spręsti vėliau yra nelengva.
Pateiktuose terminėse nuotraukose matome, kad net ir naujos statybos, arba renovuotas būstas gali turėti šalčio tiltelius aplink langą ir lango vietoje.
FIZIKA
Pastato viduje nuolat vyksta oro judėjimas tarp šiltų ir vėsių vietų. Šiluma visada juda į vietas kur temperatūra yra mažesnė. Dėl temperatūros mažėjimo kinta oro prisotinimas vandens garais lygis – santykinis drėgnumas. Mažėjant garų temperatūrai ore iki 100% soties būklės, tai veda prie kondensacijos.
Ant senų, prastai izoliuotų langų, rasos lašus galima pamatyti ant stiklo, tarpinių, rečiau ant profilio. Sumontavus naujus, langus turinčius labai geras šilumines savybes, gaminius drėgmė vis tiek kondensuojasi vietose tarp lango rėmo ir sienos (tais atvejais kai izoliacija sudaro tik poliuretano putos). Neapsaugotos poliuretano putos ilgainiui prisotinamos vandens garų – žymiai pablogina jų šilumines izoliacines savybes. Sumažėja paviršiaus temperatūra lango rėmo montavimo siūlėje ir atsiranda terminis tiltelis. Šiuose vietose gali rasoti, drėgti, arba atsirasti pelėsis vidinėje pusėje.
Mažėjant temperatūrai keičiasi santykinis oro drėgnuams ir gali pilnai prisisotinti iki 100%. Tuo metu vandens garų perteklius kondensuojasi ant šaltų paviršių. Pavyzdžiui temperatūrai esant +20 ° C, kondensatas atsiranda tada kai vandens kiekis siekia 17,5 g/m3. O temperatūrai nukritus iki +10 ° C, garai kondensuojasi esint tik 8,7g/m3 vandens ore.
Paprastai tariant – prastai izoliuoti pastatai ir langų montažinės siūlės yra pagrindinė vandens garų kondensacijos priežastis vietose kur šaltesni paviršiai. Taip atsiranda šilumos nuostoliai ir patalpos tampa netinkamos gyvenimui. Vienintelis kelias užkirsti kelią tokiems reiškiniams – tinkamų statybinių technologijų naudojimas. Vienintelė alternatyva, tai sujungimo siūlę išlaikyt sausą.
