Geriausi langai – mediniai
Medis – gamtos simbolis ir seniausia Lietuvoje statybinė medžiaga. Ji spinduliuoja šilumą ir jaukumą, todėl tikrąsias vertybes pripažįstantys žmonės namus stato ir langus bei duris deda tik medinius. Mediena, gebanti „kvėpuoti“, sugerti iš aplinkos drėgmę ir atiduoti ją, kai oras tampa pernelyg sausas, sukuria namuose nepakartojamai jaukią aplinką. Nuo to priklauso ir žmogaus savijauta. „Jau nebereikėtų ieškoti medžio ir plastiko pranašumų, nes jie seniai nustatyti“, – įsitikinusi UAB „P. Varkojis ir kompanija“ gamybos direktorė J. Varkojienė, iki šiol Lietuvoje nuolat girdinti diskutuojant, kas geriau – mediniai ar plastikiniai langai.
Langai – daugiausia funkcijų atliekanti pastato konstrukcija. Jie turi sulaikyti šaltį, vėją ir garsą, praleisti šviesą bei įleisti į patalpas gryno oro. Jie daro ir didžiausią įtaką patalpų mikroklimatui. Kadangi langams keliami ypač aukšti kokybės reikalavimai, naudojant pažangias technologijas buvo sukurta nauja medinių langų karta – pakeistas medienos apdirbimas, džiovinimas, langai gaminami iš tris-luoksnio vandeniui atsparaus klijuoto tašo.
Pasikeitė ir lango profilis: vietoje dvigubo lango rėmo su atskirais stiklais naudojamas viengubas stiklo paketas, varčioje montuojamos dvi sandarinamosios tarpinės. Langams nuo atmosferos poveikio apsaugoti sukurta visiškai nauja dažymo sistema. Sukaupę didžiulę patirtį ir vien pernai į naujas technologijas investavę per 2 mln. Lt, kurmaitiškiai ramūs dėl savo pagamintų langų kokybės.
Geriau storesnis rėmas
Šešiolika metų medinius langus, duris, natūralaus medžio baldus ir apie 60 modelių sodų namelių gaminanti UAB „P. Varkojis ir kompanija“ yra seniausia medienos apdirbimo įmonė vakarų Lietuvoje. Pirmuosius sunkmečio signalus pajutę dar tada, kai Lietuvoje apie krizę niekas net nekalbėjo, kompanijos vadovai veikė greitai ir ryžtingai – 2009 m. sausį pradėjo gaminti naujus medinius europinio standarto langus su 92 mm storio rėmais. Jų stiklo paketo storis yra 48 mm. Tokio lango stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas U = 0,5 W/(m²·K), o paties lango šilumos perdavimo koeficientas U = 0,87 W/(m²·K).
Koeficientas U yra vienas iš svarbiausių lango parametrų. Jis rodo,kiek šilumos per valandą išeina į lauką pro vieną kvadratinį lango metrą, kai išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas – 1ºC. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo mažiau šilumos energijos reikia pastatui šildyti, tuo mažesni statinių šilumos energijos nuostoliai, mažiau sudeginama kuro, mažiau teršiama aplinka, pigesnis pastatų naudojimas.
Pasak J. Varkojienės, dėl išskirtinių techninių ir inžinerinių sprendimų 92 mm storio mediniai rėmai puikiai sulaiko namuose šilumą, yra ekologiški ir ilgaamžiai. Be to, storo rėmo langai tik dešimtadaliu brangesni už langus su įprastiniais 68 mm storio rėmais. Direktorės teigimu, nedidelis kainų skirtumas atsiperka labai greitai, nes, įsirengus šiltuosius langus, gerokai sumažėja išlaidos šildymui.
„Mūsų kompanijos gaminami langai yra tokie šilti, kad tinka ir „pasyviajam namui“. Tokiais vadinami Skandinavijos šalyse dabar uoliai statomi namai, kurie šilumos praranda labai mažai ir taip iki minimumo sumažina išlaidas šildymui bei karštam vandeniui ruošti“, – tvirtina specialistė. Atsižvelgdama į vis didėjantį užsakovų Skandinavijos šalyse susidomėjimą, 2009 m. pabaigoje įmonė pradėjo gaminti dar sandaresnius langus. Įsigiję naujus šiuolaikiškus įrankius, padedančius įdėti storesnį – 34 mm dvikamerinį stiklo paketą, „P. Varkojis ir kompanija“ pasiekė naują šilumos laidumo koeficiento rekordą – tokių langų U yra lygus 1,1 W/(m²·K). Nuo ankstesnių langų naujasis gaminys skiriasi tik varčios ir stiklo paketo storiu, tačiau šiluminėmis savybėmis skandinaviškas langas yra 30 % efektyvesnis.
Medieną renkasi žiemą
Specialiai šiltiesiems langams gaminti bendrovė įdiegė naują technologiją. Kompanijos langų gamybos ceche sumontuota itališka įranga, kuria visos lango dalys gaminamos iš klijuoto medžio tašo. Įmonės darbuotojams belieka langą surinkti ir nudažyti. Gerinant technologiją, pagrindiniuose gamybos cechuose įrengta efektyvi drėkinimo įranga. Ji užtikrina, kad visose patalpose būtų palaikoma 10–12 % drėgmė, todėl mediena neskilinėja, nesiraito, o darbuotojai visą laiką kvėpuoja gaiviu oru. Gaminių patvarumą užtikrina ir kokybiški Švedijoje pagaminti dažai bei lakas. Vokiečių bendrovės „Roto Frank“ apkaustyti langai lengvai varstosi bet kuriuo metų laiku.
Medienos paruošimo, langų gamybos ir montavimo procesą prižiūrime patys, todėl galime garantuoti aukščiausią kokybę ir tai, kad langas tarnaus labai ilgai“, – sako J. Varkojienė. Įsitikinę, kad lietuviškam namui geriausia mūsų oro sąlygomis užaugusios pušies mediena, žiemą bendrovės darbuotojai skrupulingai atsirenka maždaug 28 cm storio pušies rąstus ir jų perka tiek, kad užtektų metams. Nors tam reikia nemažai ilgam įšaldomų investicijų, kito pasirinkimo nėra – vasarą, pavasarį nukirstos pušies mediena langams gaminti netinka.
Tašas – patikimesnis
Geriausi langai, pasak direktorės, yra pagaminti iš klijuoto medienos tašo. Trijų sluoksnių klijuotas tašas yra ypač tvirtas ir atsparus deformacijoms, nes jis suklijuotas iš radialinio pjovimo lentų, naudojant drėgmei atsparius klijus. Kadangi jame visiškai nepaliekama šakų, toks tašas neturi net mažiausios galimybės išlinkti, suktis ar skilti išilgai, o išorinių sluoksnių radialinis ar pusiau radialinis pjovimas apsaugo lango ar durų paviršių nuo skilinėjimo. Langams gaminti, pasak kurmaitiškių stalių, geriausiai tinka klijuotas trijų sluoksnių dygiuotos pušies, iš kurios pašalinamos šakos, sakai ir nedideli skilimai, arba trijų sluoksnių nedygiuotos pušies, pasirenkant medžio dalį be šakų, sakų ir skilimo, tašas. Šiltajam langui klijuojamas keturių sluoksnių tašas – tai lemia dar geresnes lango šilumos laidumo savybes.
