Džiovinta mediena/ Būtinas tinkamas eksploatacinis drėgnis
Šviežiai kirsta ar pjaustyta mediena yra tik žaliava ir tik džiovinta mediena pasidaro vertinga konstrukcine medžiaga. Mediena turi būti džiovinama iki taip vadinamo pusiausvyrinio drėgnio, atitinkančio jos eksploatavimo sąlygas, kurias apibūdina oro parametrai (temperatūra ir santykinis drėgnis). Taigi džiovinta mediena gali būti skirtingo drėgnio, kuris priklauso nuo medienos paskirties: baldų gamybai skirta mediena džiovinama iki 7 – 8%, statybiniams dirbiniams – iki 18 – 20% ir t.t. Džiovinta mediena yra vertinga statybinė medžiaga, tik turi būti tinkamai apdorota atitinkamai paskirčiai.
Džiovinta mediena/ Privalumai
Džiovykloje džiovinta mediena įgyja lygesnį paviršių, todėl „negeria kaip kempinė” ore esančios drėgmės (kaip tai nutinka natūraliu būdu džiovintai medienai, turinčiai porėtą paviršių). Džiovinta mediena yra žymiai stabilesnė, nes net ir keičiantis oro temperatūrai bei drėgniui tik nežymiai gali keisti matmenis, tuo tarpu nusipirkę žalios nedžiovintos medienos galite tik apytiksliai spėti jos matmenis po to kai išdžius. Dar viena žalios medienos yda yra ta, kad drėgnoje terpėje veisiasi pelėsiai ir medieną ardantys grybai, o tam reikia tik temperatūros nuo –50C iki +500 C, ir drėgnio didesnio nei 22 – 23%. (nedžiovintos medienos drėgnis yra apie 30% ir daugiau). Todėl džiovinta mediena turi didelį atsparumą pelėsiui. Kad sustiprinti antiseptines savybes, džiovinta mediena yra papildomai impregnuojama (žalia mediena negali įgerti pakankamai antiseptiko).
Džiovinta mediena/ Savybės
Visgi ir džiovinta mediena gali turėti defektų. Vienas iš jų, tai pleišėjimas, kuris dažniausiai matomas ant masyvių sijų, statramsčių ar kitos paskirties tašų. Džiūvant medienai, drėgmė pirmiausia išgaruoja iš išorinių sluoksnių ir tik vėliau iš gilesnių vidinių, sluoksnių. Išoriniai medienos sluoksniai pradeda trauktis, kai vidiniai, dėl didesnio drėgnio, priešinasi traukimuisi. Dėl nevienodos atskirų sluoksnių tūrio kaitos vidiniai medienos įtempimai viršija jos stiprumo ribą, mediena supleišėja. Ir visgi statybinės paskirties medienai tai nėra didelė yda, svarbiau tai, kad džiovinta mediena atlaiko dvigubai didesnę apkrovą lyginant su šlapia. Dar vienas minusas, atsirandantis drėgstant ar džiūvant medienai, yra jos persimetimas, kai pvz. tašelis pasidaro lanko formos, lenta tampa įgaubta ir tt. Šie defektai ypatingai pasireiškia, kai medieną veikia staigus oro pasikeitimas (dažniausiai, kai džiovinama natūraliai). Džiovykloje džiovinta mediena daug rečiau turi šių defektų, nes taikomas specialus džiovinimo režimas (reguliuojama oro temperatūra bei drėgnis) bei dedami svoriai, neleidžiantys vidiniams medienos įtempimams deformuoti gaminių.
Džiovinta mediena/ Patarimai
Net džiovinta mediena šiek tiek “vaikšto”, todėl reikia vengti naudoti medieną patalpose, kur temperatūros ir drėgmės režimas nestabilus. Jeigu to išvengti negalima, skaičiavimais būtina nustatyti reikiamą laisvumą. Tinkamai džiovinta mediena būtinai turi būti padengta apsauginiais dažais arba lakais, lėtinančiais jos džiūvimą-brinkimą. Masyvi džiovinta mediena (sijos, kolonos ir kt. gaminiai) turi atitikti patalpos temperatūros ir drėgmės režimą, t.y. turi būti naudojama oriniai sausa mediena: vidinėms drėgnoms patalpoms -12-15 proc., vidinėm sausoms patalpoms 8-10 proc. Lauke, apsaugotoms nuo kritulių konstrukcijoms, – apie 15 proc., neapsaugotoms – 20 proc.
