Kalibruota mediena/ Kuo skiriasi nuo paprastos pjautinės medienos?
Kalibruota mediena yra tikslesnio pjūvio nei paprasta pjautinė, nes ji obliuojama keturpusėmis obliavimo staklėmis;
Kalibruota mediena labai retai būna nedžiovinta. Kadangi jos ėsmė tikslūs matmenys, o nedžiovinta mediena daugeliu atvejų džiūdama deformuojasi, todėl nėra prasmės žalią medieną kalibruoti;
Kalibruota mediena/ Jos paskirtis
Kalibruota mediena daugiausia yra naudojama karkasinių namų statyboje. Karkasą žymiai lengviau konstruoti, kai matmenys yra tikslūs. Kalibruota mediena rečiau, bet taip pat naudojama stogo medienai, ypatingai kai dedama skardinė danga. Šiuo atveju žymiai lengviau suformuoti lygų paklotą ir išvengti skardos tarškėjimo ir kitų nemalonumų. Minėta mediena gali būti naudojama ir apdailai, pvz. tvoros lentoms, kai matmenų tikslumas daro įtaką išoriniam medinių detalių estetinėms savybėms.
Kalibruota – graduota mediena/ Jos paskirtis
Kaip jau minėjome kalibruota mediena – tai itin tikslių matmenų konstrukcinės paskirties mediena. Ši mediena dar gali būti ir graduota (išrūšiuota pagal stiprumo klases). Tai reiškia, kad kiekvieno tašo stipruminės savybės yra įvertintos atsižvelgiant į atsparumą lenkimui, tempimui, slėgimui, taip pat įvertinami tokie parametrai kaip elastingumas bei tankis. Lietuvoje kalibruota mediena dažniausiai sutinkama dviejų stiprumo klasių C-16 ir C-24. Kiekvienas tašas yra ženklinamas atitinkamo stiprumo ženklu. Paprasta dvigubo pjovimo mediena nėra rūšiuojama pagal stiprumą. Tai reiškia, kad du iš pirmo žvilgsnio vienodi tašai gali atlaikyti visai skirtingas apkrovas, todėl tokią medieną naudoti ten, kur veikia didelės apkrovos – pakankamai rizikinga.
Kalibruota mediena/ Gamybos technologija
Kalibruota mediena, kad atitiktų savo savybes, visų pirma turi buti ne didesnės nei 18 – 20 % drėgmės. Stipruminis rūšiavimas atliekamas vizualiniu ar mašininiu būdu. Vizualiniu būdu atrūšiuota kalibruota mediena gali būti tik žemesnių stiprumo klasių (C-16), aukštesnių (C-24) – rūšiuojama mašininiu būdu. Kalibruota mediena dažniausiai būna iš eglės, nes ji atsparesnė lūžimui ir lenkimui. Eglės mediena atspari linkimui, nes turi mažas, stipriai įaugusias šakas, rišamąjį plaušą, kuris, esant didelei apkrovai, staigiai nelūžta, o skeldėja ir linksta. Priešingai eglei, pušis turi dideles šakas, todėl nelinksta, o iškart lūžta, todėl naudojama mažesnėms apkrovoms.
