Mediena yra viena iš seniausių ir plačiai naudojamų konstrukcinių medžiagų. Kaip žinoma, medžiai yra dviejų rūšių – spygliuočiai ir lapuočiai: vieni turi spyglius, kiti lapus, be to skiriasi vaisiaus forma. Dauguma spygliuočių spyglių nenumeta ištisus metus (Lietuvoje išimtis – maumedis). Pagrindiniai medienos privalumai: lengva, pakankamai stipri, atspari smūgiams ir vibracijai, nesunkiai apdirbama, pigi. Prie trūkumų galima priskirti: sugeria daug vandens (dėl to kinta matmenys ir savybės), degi, veikiama biologinių ir fizinių veiksnių, ilgainiui suyra (pūva). Pagrindinė medienos yrimo priežastis tai grybiniai pažeidimai, vabzdžių ir vabalų išgraužos, o fiziniai veiksniai – aplinkos temperatūra ir drėgnumas, intensyvina biologinių faktorių poveikį.
Pagal cheminę sudėtį sausoje medienoje yra: -50% anglies, -43% deguonies, -6% vandenilio, -1% azoto ir mineralinių medžiagų. Biologiniu požiūriu -98%
Medienos gebėjimo išsilaikyti laikotarpis nesupūvant ir nesuyrant yra vadinamas patvarumu. Patvarumas priklauso nuo medienos eksploatavimo sąlygų ir nuo medžio rūšies. Sausose, gerai vėdinamose patalpose labai ilgai išsilaiko bet kokios rūšies mediena, nes nėra sąlygų grybeliams veistis.
Kitos medienos savybės, kaip stiprumas (stipris), tankis taip pat skirtingos įvairioms medžio rūšims
Kaip matome, geriausios stipruminės charakteristikos būdingos klevui, uosiui, tačiau jie turi menką patvarumą, eksploatuojant lauke. Geras savybes turi ąžuolas, maumedis, tačiau jų mediena gana brangi. Todėl statybinėse konstrukcijose (karkasai, gegnės) plačiausiai naudojama pušis, eglė, kuriuose esantis didelis kiekis sakų lemia ilgą jų eksploatacijos laiką lauko sąlygomis. Uosis, maumedis, ąžuolas turi didelį stiprį ir puikiai tinka grindims, laiptams.
Medienos savybės
Blogiausios savybės budingos liepai, drebulei, jų mediena naudojama įvairiems drožimams (liaudies meistrų gaminami šaukštai, lopetėlės iš vyšnios – patvaresni). Alksnis, beržas gerai tinka pirčių vidaus įrangai ir apdailai (alksnio patvarumas nuolatinėje drėgmėje — 800 metų f). Visi lapuočiai turi nedaug sakų, jiems degant dūmuose mažiau aitrių medžiagų ir jie labiau tinka maisto gaminimui, rūkymui.
Įdomu tai, kad medžio stiprumas žymiai didesnis nei akmens (3,0…4,5 MPa) ar plytų (l,5…3,5MPa) mūrinio dėl medienos pluošto vientisumo.
Besikeičianti aplinkos temperatūra ir drėgmė mažina medienos patvarumą, nes joje atsiranda plyšiai, pažeidžiamas medienos vientisumas, palengvėja jos užsikrėtimas grybelių sporomis ir vyksta greitesnis grybo vystymasis. Pats efektyviausias medienos apsaugos nuo puvimo ir vabzdžių būdas yra jos įmirkymas specialiais grybeliams ir vabzdžiams nuodingais preparatais -antiseptikais, kartu padarant ją nedegia.
Iš medienos gaminamos įvairios medinės konstrukcijos, baldai, sporto inventorius, muzikos instrumentai. Ji vartojama laivų statyboje, mašinų gamyboje, kalnakasyboje (atramos, perdingimai), kurui, yra popieriaus ir chemijos pramonės žaliava. Kadangi spygliuočiuose,ypač pušyje, daug dervų, vykdomas sakinimas t.y. sakų nuleidimas ir jų surinkimas. Sakai naudojami kanifolįjai ir terpentinui (skiedikliui) gaminti, farmakologijos pramonėje (kremai, vaistai). Pavyzdžiui, kėnių (pichtos) aliejus yra gera dezinfekuojanti priemonė ir puikus vaistas nuo daugelio ligų.
Mediena yra pluoštinės struktūros ir anizotropinių savybių. Todėl, kad sumažinti deformacijas dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų, mediena klijuojama kombinuojant skersinius ir išilginius jos sluoksnius. Iš klijuotos medienos gaminami langai, palangės, laiptai, grindys, baldai, o paskutiniu metu – ir statybinės konstrukcijos.
