Patogiausia stebėti makrostruktūrą, padarius tris kamieno pjūvius. Pjūvis, statmenas kamieno ašiai, vadinamas skersiniu, pjūvis, einąs išilgai kamieno jo ašimi, – radialiniu,pjūvis išilgai kamieno, einąs tam tikru atstumu nuo ašies, skerspjūvio styga, – tangentiniu.
Žiūrint į kamieno skersinį pjūvį, galima pastebėti atvaizduotas dalis. Žievė, susidedanti iš išorinio – kamštinio sluoksnio ir vidinio – karnos, apsaugo medį nuo mechaninių sužalojimų. Augančiame medyje karna iš vainiko žemyn teka maistingosios medžiagos, kurių atsargos susikaupia karnoje. Po karna yra plonas brazdo sluoksnis, kurį sudaro gyvos ląstelės. Viena brazdo ląstelių dalis, esanti arčiau karnos, virsta karnos ląstelėmis, o kita dalis, esanti arčiau medžio centro – medienos ląstelėmis. Mediena virsta daugiau brazdo ląstelių, karna – mažiau, todėl mediena auga greičiau už žievę.
Po brazdu einantis medienos sluoksnis susideda iš daugelio plonų koncentrinių sluoksnių. Kai kurių medžio veislių kamieno skerspjūvyje galima atskirti išorinę medienos dalį – balaną ir vidinę – branduolį. Balana susideda iš jaunesnių, branduolys – iš visų apmirusių ląstelių.
Kai kurių medžio veislų (pušies, ąžuolo) branduolys tamsesnis už balaną; kitų (eglės, kėnio) – centrinė medienos dalis, turinti visas brandulio savybes, savo spalva nesiskiria nuo išorinės dalies ir vadinama pribrendusia mediena. Yra vadinamųjų balaninių veislių (beržas, alksnis), neturinčių brandulio.
Visos medžių veislės pagal šį požymį skirstomos į branduolines, balanines ir brandžiamedienines.
Išilgai viso kamieno, jo centrinėje dalyje eina šerdis, susidedančių iš plonesnių, silpnai susijungusių tarpusavyje ląstelių. Šerdis ir pirmaisiais ūgio metais atsiradusios medienos ląstelės sudaro šerdies vamzdį. Ši kamieno dalis ir yra silpniausia, greičiausiai pūvanti.
Kamieno skerspjūvyje galima matyti daugybę koncentrinių sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis atitinka vienerius medžio augimo metus ir vadinamas metine rieve.
Pavasarį susidaro metinės rievės iš plonesnių ankstyvosios medienos ląstelių, vasarą–tvirtos, storasienės, iš vėlyvosios medienos ląstelių.
Kadangi medžiai auga įvairiose sąlygose, tai ir metinės rievės net tos pačios veislės medžiuose būna nevienodo storio. Bet metinių rievių storis ne tiek svarbus medienos savybėms. Žymiai svarbesnis joje esančios tvirtos vėlyvosios medienos kiekis. Lapuočių veislių medienoje drėgmė slenka išilgai kamieno einančiais indais. Kamieno skerspjūvyje jie turi porų pavidalą.
Kai kurių lapuočių veislių medienoje yra stambių ir smulkių indų; stambieji būna ankstyvojoje metinės rievės dalyje, smulkieji kaupiasi grupėmis arba tolygiai pasiskirsto vėlyvosios dalies plote, tokie medžiai priklauso veislėms su žiediniais medienos indais.
Kitų lapuočių veislių medienoje (beržo) nėra stambių indų ir nepastebima ryškaus skirtumo tarp ankstyvosios ir vėlyvosios metinės rievės dalies. Šie medžiai priklauso veislėms su išsklaidytais indais.
Spygliuočių veislių medžiuose vietoje indų yra uždaros pailgos ląstelės (tracheidės). Daugelyje spygliuočių veislių tarp tracheidžių yra vadinamieji sakų takai.
Skerspjūvyje, be metinių rievių, galima matyti siauras radialines juosteles, vadinamas šerdies spinduliais. Medieną lengviausia pažinti pagal šerdinių spindulių formą ir išsidėstymą.
Šaltinis: www.basteel.lt
