Laikais, kai ekologija statybose įgauna vis didesnę reikšmę, o greitas statybų procesas tampa vienu iš pagrindinių privalumų renkantis būsto tipą, mediniai namai pradėti vertinti labiau nei anksčiau. Apie tai, kodėl medieną, kaip statybinę medžiagą ypač verta apsvarstyti statant savo būstą, nusprendėme pakalbėti šiame straipsnyje.
1. Išskirtinė izoliacija ir energijos taupymas
Tikriausiai kiekvienam, kuris bent šiek tiek domėjosi mediniais namais teko girdėti apie išskirtines medienos izoliacijos savybes. Jas paaiškinti itin paprasta medieną lyginant su kitomis, statybose naudojamomis medžiagomis, pavyzdžiui, plienu ar mūru. Pastarosios yra nedegios, o kaitinant plečiasi, todėl iš jų pastatyto namo konstrukcija gali ne tik gerokai susilpnėti, bet ir sugriūti. Surenkami mediniai namai šiuo atveju pasižymi itin dideliu privalumu – mediena į kaitinimą reaguoja beveik priešingai. Kaitinama iki degios temperatūros ji išdžiūsta, todėl tampa dar kietesnė, o tai medinėms namo konstrukcijoms leidžia užtikrinti gerokai mažesnį šilumos nutekėjimą. Dėl šios priežasties neverta stebėtis, jog stiklas praleidžia šilumą 23 kartus greičiau nei medis, marmuras – 90 kartų greičiau, o aliuminis – net 7000 kartų greičiau.
Kalbant apie medinių namų statybas, dažnai akcentuojamas ir faktas, kad mediena iš tikrųjų šiek tiek plečiasi, kai oro drėgnumas nukrenta žemiau 0%. Vis dėlto, specialistų teigimu, tai nėra daug įtakos rąstinių namų statyboms turintis veiksnys, nes net ir sausiausiame klimate drėgmė nenukrenta žemiau 5%.
Taigi, norint, kad jūsų namai ilgiau išlaikytų ne tik šilumą, bet ir vėsumą, o šildymo sąskaitos neverstų susiveržti diržų kiekvieną šaltąjį sezoną, statyboms naudojamos medinės konstrukcijos yra puiki alternatyva plytoms, betonui ar akmeniui. Pasirinkę medinę namo konstrukciją, maksimaliai optimizuosite namo šilumines charakteristikas.
2. Greitos statybos
Sunku paprieštarauti, jog gimus idėjai pasistatyti nuosavą namą, juo džiaugtis tikimės kaip įmanoma greičiau. Šiuo klausimu mediniai namai pasižymi dar vienu dideliu privalumu – jūsų sklype jie gali iškilti vos per keletą dienų.
Lyginant su plytomis, akmenimis ar betonu, nesudėtingai surenkamos medinės konstrukcijos sutrumpina ne tik statybų laiką, bet ir leidžia nemažai sutaupyti darbo jėgos klausimu. Ši rąstinių namų savybė ypač aktuali statant namą vietovėse, kurioms būdingos gana atšiaurios oro sąlygos: dažnas ir smarkus lietus, sniegas ar net ledas. Jei esant minėtoms klimato sąlygoms įprastas statybas dažniausiai tenka sustabdyti, surenkami mediniai namai gali būti statomi praktiškai bet kokiu oru. Tai reiškia, jog planuoti medinių namų statybas – gerokai lengviau nei bet kurių kitų namų tipų.
Svarbu paminėti ir tai, jog mediniai karkasiniai namai leidžia lengvai pritaikyti norimas modifikacijas net ir paties statybų proceso metu, kas mūrinių ar betoninių namų atveju – praktiškai neįmanoma. Medinių namų gyvenamasis plotas taip pat optimizuojamas dėl mažo sienų storio – statybine medžiaga pasirinkus medieną, paprastai gaunama 8% daugiau gyvenamojo ploto nei betoniniuose blokiniuose namuose.
3. Ekologiškumas
Ekologijos temai įgyjant itin didelę svarbą šių dienų visuomenėje, neverta stebėtis, jog statybų sektoriuje ji – ne išimtis. Tai, kad mediniai namai yra tvarūs, atsinaujinantys ir draugiški aplinkai – greičiausiai teko girdėti ne kartą, tačiau, ar žinojote, kad medinės konstrukcijos taip pat sugeria ir kaupia atmosferos CO2, o mediena, net ir atsižvelgiant į gabenimą, yra neutrali anglies dioksidui?
Tyrimais pagrįstas faktas, jog kubinį metrą medienos statybose naudojant vietoj kitos medžiagos, sutaupoma net 0,8 tonos anglies dvideginio. Nesunku apskaičiuoti, jog jei rąstinio namo statyboms sunaudojama 20 kubinių metrų medienos, iš viso sutaupoma net 16 tonų anglies dvideginio. Kad įsivaizduoti to paties dydžio, ne iš medienos pastatyto namo žalą aplinkai būtų lengviau, vertėtų žinoti, jog 16 tonų anglies taip pat susidaro nuvažiavus apie 90 000 kilometrų. Taigi, kaip rodo minėti pavyzdžiai, medienos naudojimas statybose, tiek konstrukcijoms, tiek visam karkasui, tikrai turi teigiamos įtakos klimato kaitai.
Nemažai įtakos ekologijai galima daryti ir renkantis medieną savo medinio namo statyboms, nes tokiu atveju galite pasidomėti, iš kur atkeliaus statyboms skirta mediena. Daugumoje Vakarų šalių jau galioja teisės aktai, pagal kuriuos už kiekvieną nupjautą medį turi būti pasodintas bent vienas medis, nes tik tokiu būdu planetoje galima užtikrinti anglies absorbciją. Brandūs medžiai iš tikrųjų sunaudoja mažiau anglies nei jaunesni, greičiau augantys medžiai, todėl kovojant su klimato kaita gali būti naudinga nupjauti senesnius medžius, panaudoti juos statybose ir vietoje jų pasodinti naujus anglį absorbuojančius medžius. Medienos technologijos taip pat suteikia galimybę atlikti išankstinę namelio gamybą ne vietoje, o tai savaime sumažina ne tik statybų laiką, bet ir atliekų kiekį.
Tiesa, norint, kad jūsų mediniai namai būtų iš tiesų ekologiški, vertėtų nepamiršti pasirūpinti ne tik ekologiškomis medžiagomis namo statyboms, bet ir nepamiršti draugiškumo gamtai kuriant patį namo vidų bei interjerą. Pirmenybę reikėtų teikti tokioms žaliavoms arba minimaliai apdorotoms medžiagoms, kaip medienos pluoštas ar vata, vidaus apdailai ir interjerui taip pat rinktis medinius baldus.
4. Universalumas
Lyginant su didžiąja dalimi statybinių medžiagų, dėl savo įvairovės mediena leidžia sukurti įvairaus stiliaus interjerą atsižvelgiant į būsimą patalpų panaudą. Kai kurie medžiai idealiai tinka siekiant užtikrinti maksimalią izoliaciją, kai kurie – akustikai, konstrukciniams karkasams, sienoms, grindims, luboms ir net baldams. Be to, mediena dera su daugybe kitų medžiagų, o tai leidžia namo stilių pritaikyti prie regiono architektūros, kuriai būdingos plytos, akmenys, betonas ar net dailylentės. Taigi, mediniai namai gali būti tiek kaimiški, tiek itin šiuolaikiški.
Kalbant apie medienos apdirbimo galimybes, kitoms statybinėms medžiagoms ją pranokti – iš tiesų sunku. Medieną ne tik lengva prižiūrėti ir taisyti, ji gali būti dažoma bet kokia spalva, vaškuojama ir lakuojama, kas leidžia išryškinti natūralias medžiagos savybes.
Dar vienas, tiek su išvaizda, tiek su patvarumu susijęs faktas – mediena nerūdija. Nors ji gali tam tikra forma oksiduotis, statistiškai tokia galimybė yra nereikšminga, jei medieną lyginame su metalu. Tai savaime leidžia ilgiau išlaikyti puikią medinio namelio išvaizdą. Tiesa, yra tokių metalų, kurie nerūdija, tačiau jie – gerokai brangesni, net ir skaičiuojant itin dažną medienos apsauginio sluoksnio atnaujinimą profesionaliomis priemonėmis.
5. Mechaninės savybės ir patvarumas
Viena iš daugelio priežasčių, kodėl mediena vis dar naudojama ir šiandien, nepaisant didžiulių pažangų inžinerijos srityje, yra jos ilgaamžiškumas ir saugumas.
Visų pirma, priešingai nei plytinio namo atveju, slenkantis pamatams medinis namas gali slinktis kartu su jais, o ne įtrūkti. Kalbant apie kitų tipų namus, net ir menkiausias pamatų poslinkis gali sukelti įtrūkimų, kurie dažniausiai baigiasi gerokai didesnėmis problemomis nei tik bloga išvaizda.
Antra, verta paminėti ir išskirtinai didelį medienos tempimo stiprumą. Pavyzdžiui, jei tempimo stiprumą padalinsime iš gravitacijos, pateikta figūra parodys medžiagos „lūžio ilgį“ (tašką, kuriame medžiaga lūžta nuo savo svorio). Šiuo atveju, kuo trumpesnis atstumas, tuo medžiaga lūžta greičiau. Taigi, statybose naudojamo plieno lūžio taškas yra 5,4 km, o grūdinto lankinio plieno – 17,5 km, kai eglės medienos lūžio ilgis yra net 19,8 km. Greičiausiai dabar taps aiškiau, kodėl sporto salių grindims naudojama laminuota mediena, o ne kita statybinė medžiaga.
Trečia, nors esant vienodoms konstrukcijoms mediena yra iki 7 kartų lengvesnė už betoną, lengvumas jokiu būdu nereiškia trapumo. Iš tiesų, mediena yra daug atsparesnė medžiaga nei mes dažnai įsivaizduojame, būtent todėl ji vis dar naudojama statant namus tokiose šalyse kaip Šiaurės šalys ar Kanada, kur klimatas gali būti gana atšiaurus.
6. Atsparumas vandeniui ir ugniai
Nors galima pagalvoti, jog dažnai su vandeniu kontaktą turintys mediniai namai ilgainiui įmirksta, o statyboms naudotas medis – išsipučia, nereikėtų pamiršti apsauginių priemonių. Nors daugelis neapsaugotos medienos rūšių turėdamos tiesioginį kontaktą su drėgme įmirksta ir išsipučia, kai kurios jų taip pat yra ir labai atsparios vandeniui. Atlikus keturių skirtingų medienos rūšių – vakarinio raudonojo kedro, duglasinio kėnio, vakarinio hemloko ir Sitkos eglės – absorbcijos laipsnio tyrimą paaiškėjo, kad drėgmės sugertis kedro atveju jį tinkamai apdorojus išlieka minimali – po vienerių metų Vakarų kedro drėgmės lygis buvo tarp 9-11%, kol kitų, taip pat apdirbtų medienos rūšių drėgmė svyravo tarp 14-21%.
Norint užtikrinti, kad surenkami mediniai namai būtų apsaugoti ne tik nuo kritulių, bet ir kitų žalingų aplinkos veiksnių – privalote pasirūpinti kokybiškomis medienos apsaugos priemonėmis. Tik naudojant ilgalaikę apsaugą nuo UV spindulių, vandens bei galingus fungicidus ir kokybiškus dažus užtikrinsite, kad medinis namas gerai atrodys ilgą laiką. Iš pradžių namelio medieną specialiomis priemonėmis dažniausiai reikia apdoroti kasmet, vėliau apsaugą užtenka atnaujinti kas kelerius metus, priklausomai nuo to, kiek sluoksnių ją padengėte bei kokias priemones naudojote. Paprastai tą namelio pusę, kurią dažniau apšviečia saulės spinduliai, teks apsaugos priemonėmis ar dažnų sluoksniu padengti dažniau. Kalbant apie dažus mediniam namui, galima rinktis iš ne vienos jų rūšies, atsižvelgiant į jūsų pageidavimus ir biudžetą. Jie gali būti pagaminti tiek aliejaus, tiek vandens pagrindu. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tiek dažai, tiek visos priemonės, kuriomis ketinama užtikrinti medinio namo apsauga, privalo būti tepamos tik ant visiškai sausos medienos. Kai kuriais atvejais prieš padengiant medieną specialiomis priemonėmis ar dažais ją netgi rekomenduojama nuvalyti drėgnu skudurėliu arba net nušlifuoti senas apsaugos priemones, prieš medinio namelio sienas padengiant nauju jų sluoksniu.
Svarbu paminėti ir tai, jog, jei kambario vidaus apdailai taip pat pasirenkama mediena, ji padeda reguliuoti ir patalpų viduje esančią drėgmę. Ši savybė yra itin naudinga žmonėms, turintiems kvėpavimo takų sutrikimų ar susiduriantiems su kitomis kvėpavimo problemomis. Dėl šių priežasčių medis taip pat laikomas ir sveikesne medžiaga nei metalas, plastikas ar kitos medinio namelio vidaus apdailai naudojamos medžiagos.
Galiausiai, nors mediena savaime yra degi medžiaga ir nemaža dalis žmonių medinių statinių savo sklypuose vis dar vengia dėl įsivaizduojamo didesnio gaisro pavojaus, tai nėra faktais pagrįsta teorija. Mediniai namai nėra labiau degūs nei kitų tipų namai, paradoksalu, jog jie netgi pasižymi puikiomis atsparumo ugniai savybėmis. Iš medžio pastatyto namo šilumos laidumas yra net 10 kartų mažesnis nei betono, o gaisro metu gerai prižiūrėta mediena savo mechanines savybes ir stiprumą išlaiko ilgiau nei kitos statybose naudojamos medžiagos. Todėl gaisro atveju medinis namas turi mažesnę griūties riziką, ko labiausiai ir baiminasi ugniagesiai.
