„Kurią dieną periesi, tą dieną nesensti”. Kas ir kur sugalvojo šią patarlę – ant pirties plauto ar geriant arbatą, kalvis ar rūmų didikas, – neaišku, tačiau ir nesvarbu. Svarbiau yra tai, kaip tiksliai pastebėta ir trumpai apibūdinta pirties esmė, turinti daugiaamžę istoriją. Dar ir dabar mes nežinome, kada buvo sugalvota ir atidaryta pirmoji pirtis. Nors yra daugybė versijų. Ar pailsęs keliautojas prigulė atsipūsti šalia karštos versmės ir pajuto, kaip greitai atsigauna jo jėgos, ar lietaus lašai pro kiaurą stogą nukrito ant įkaitusių namų židinio akmenų, ir tumulais pakilęs garas apgaubė žmones malonia šiluma?.. Bet tai tik legendos.
Rytietiškoji pirtis įkūnija Rytų tradicijas ir išmintį. Tikros rytietiškos pirtys labai skiriasi nuo mums įprastų savo konstrukcija ir patalpų išdėstymu. Įėję į tokią pirtį, iškart atsiduriate erdvioje salėje. Čia palikę drabužius, laipteliais nulipate du metrus žemyn, tada – dar pusantro metro nuožulnia plokštuma. Iš čia į apskritą „muilo skyriaus” salę veda siauras ilgas koridorius. Jame pamatysite 4–5 nišas, skirtas prausimuisi, ir tris siaurus tunelius: pirmasis jų veda į pirties garinę, antrasis – į šiek tiek vėsesnę patalpą, o trečiasis – į poilsio salę.
Būtent tokia seka ir vyksta rytietiškosios pirties procedūra – iš garinės einama į nekarštąjį kambarį, kur pamažu baigiama prakaituoti, o po to – į poilsio salę. Tik tada galima nusiprausti ir pasinaudoti masažuotojo paslaugomis. Garo šaltinis rytietiškoje pirtyje – didžiulis vandens katilas, įmūrytas į sieną. Oras čia įšyla iki 45–60 °C, tačiau dėl didelės drėgmės (siekiančios 90–95 proc.), sekinantis karštis pirtyje praktiškai nejuntamas.
Japoniškoji pirtis. Kaip teigia patys japonai, įvairios pirtys turi savo privalumų. Būtent japoniškosios pirtys geriausiai išlaikė senovės romėnų termų tradicijas. Sento – taip Japonijoje vadinama viešoji pirtis – yra labai populiari susitikimų bei draugiškų pašnekesių vieta. Ten visada tvyro draugiška, leidžianti atsipalaiduoti atmosfera, sudaranti visas reikiamas sąlygas visaverčiam poilsiui. Gali nustebinti nebent tai, kad japonės, garindamosis pirtyje, graužia ledą. Pasirodo, tai skatina prakaito išsiskyrimą, padeda išvengti organizmo perkaitimo ir lengviau ištverti alinantį įkaitusio oro poveikį. Tačiau būtina atsiminti, kad japoniškoje pirtyje (užėjus ten pirmą kartą) jokiu būdu negalima kaitintis ilgiau nei 15–20 minučių. Išėjus iš garinės, būtinai reikia pagulėti džakudzėje su lediniu vandeniu. Tada vėl galima ropštis ant plautų.
Visoje Japonijoje taip pat labai populiarios vadinamosios ofuro – „pjuvenų pirtys”. Norint pasimėgauti tokia pirtimi, reikia didelį medinį kubilą pripildyti kvapnios medienos pjuvenų, įkaitintų iki 50 °C. Žmogus įlenda į tą kubilą ir tūno jame 8–12 minučių. Pjuvenos puikiai sugeria prakaitą, o gydomosios medienos savybės (ofuro paprastai naudojamos kedro pjuvenos) pro odos poras pasklinda po visą organizmą.
Baltarusiškoji pirtis. Vienu geriausių gydomųjų pirčių kompleksu Europoje laikomos vadinamosios „Želevo termos”, esančios Baltarusijoje. Išėjus iš garinės, čia nešokama į šaltą vandenį, o lepinamasi specialiose – spygliuočių, deguonies, radono, perlų, dujų – voniose. Žmonės, kuriems sunku ištverti garinėje, gali pakvėpuoti deguonimi arba organizmui naudingais mišiniais. O patiems ištvermingiausiems čia siūloma pasiperti ąžuoline, beržine, eukalipto arba dilgėlių vanta. Garinėje, priklausomai nuo kliento pageidavimo, galima paskleisti vieną iš šių aromatų:
– eukaliptų – pasižymi ne tik nuostabiomis aromatinėmis savybėmis, bet ir stipriu antiseptiniu veikimu;
– kėnio (balteglės) – veiksmingai ramina ir puikiai paruošia odą masažui. Šiuo aromatu taip pat gydoma angina, plaučių uždegimas, bronchitas, įsisenėjęs kosulys bei daugelis kitų, su peršalimu susijusių ar jo sukeltų ligų;
– levandos bei šalavijo – šiais aromatais gydoma neuralgija;
– rožių aliejus paprastai naudojamas kaip odos ląstelių atsinaujinimą skatinanti priemonė.
Suomiškoji pirtis (sauna). Kaip žinia, saunos tėvynė – Suomija. Suomiška pirtis skiriasi nuo garinės (vadinamosios „rusiškos”) pirties tuo, kad joje tvyro labai sausas ir labai karštas oras. Oro temperatūra saunos garinėje dažnai siekia 120 °C, tačiau ją įmanoma iškęsti dėl labai mažos oro drėgmės (tik 5–15 proc.). Būtent todėl suomiai savo vaikus pratina garintis saunoje, šiems sulaukus vos ketverių metų amžiaus. Beje, nėščioms moterims geriausia lankytis ne garinėje pirtyje, o saunoje. Daugelis specialistų teigia, kad jeigu būsimoji mama saunos garinėje jaučiasi gerai, ja galima mėgautis iki pat paskutiniojo nėštumo mėnesio. Dar netolimoje praeityje suomių bei estų moterys neretai gimdydavo saunoje. Dabar ši tradicija beveik pamiršta, tačiau Suomijos mokslininkų bei gydytojų grupė, tyrinėdama šį senovinį paprotį, nustatė, jog sauna (dėl aukštos joje tvyrančio oro temperatūros) yra praktiškai steriliausia aplinka, labiausiai tinkanti gimdyti.
Tarsi nuogas dilgėlėse
Prisiekę pirties mėgėjai neįsivaizduoja pėrimosi be vantos. Bet ją pirties procedūroms reikia tinkamai paruošti. Jei vanta sausa, pirmiausia ją reikia nuplauti vandeniu, 10–15 minučių pamirkyti šilto vandens vonelėje ir tik tada užpilti karštu vandeniu bei uždengti, kad vanta suminkštėtų, prisigertų garų. Jei karštu vandeniu užpilsite iš karto, nukris lapai.
Ką tik surištą žolių šakelių vantą užtenka perlieti vandeniu. Jei vantą užmerkėte ryte, o į pirtį eisite tik vakare, išmirkytą vantą įdėkite į polietileninį maišelį, kad iki vakaro ji neišdžiūtų. Jei vanta pasirūpinote iš vakaro, pamerkite ją į vonelę su šaltu vandeniu (nors per naktį ji neteks daug vertingų medžiagų: senovėje tokiu vandeniu moterys skalaudavo ištrinktus plaukus).
Vantos rišamos iš beržo, ąžuolo, šermukšnio, alksnio, dilgėlių ir kt.
Beržo vanta turi uždegimus slopinantį poveikį, gydo žaizdas, votis, mėlynes, malšina sąnarių skausmą, plečia bronchus.
Ąžuolo vanta sausina odą, turi uždegimus slopinančių savybių, mažina arterinį kraujospūdį.
Putino vanta nepamainoma sergantiesiems odos ligomis. Pakanka keletą putino rykštelių įrišti į beržinę vantą.
Liepų vanta paspartina prakaitavimą, mažina karštį, plečia bronchus, didina skysčių išsiskyrimą (labai tinka peršalus).
Šermukšnio vanta – tonizuoja, pagerina savijautą sergant radikulitu ir neuralgija.
Spygliuočių vantos padeda persirgus plaučių ir bronchų, taip pat raumenų, sąnarių ligomis.
Dilgėlių vanta „išvaro” radikulitą, gelbsti nuo raumenų ir sąnarių skausmų, gydo žaizdeles, gerina kraujotaką.
Kaip mėgautis pirtimi
– Pirmiausia skirkite šiam malonumui pakankamai laiko. Visą malonumą patirsite tuomet, kai nereikės niekur skubėti ir galvoti apie nenuveiktus darbus.
– Pradėkite nuo apsiprausimo po dušu. Tai reikalinga norint palaikyti elementarią higieną, bet naudinga ir dėl kitos priežasties. Pirtis teiks didesnę naudą jei oda bus drėgna.
– Naudokite pirties gultų užtiesalą. Tai svarbu norit neužsikrėsti įvairiomis grybelinėmis ligomis ir apsisaugant nuo pernelyg įkaitusio suolo.
– Nureguliuokite karštį pirtyje. Patariama kaitintis 80-90° (daugiausiai 100°) laipsnių temperatūroje. Juk pagrindinis dalykas pirtyje yra prakaitavimas. Su prakaitu iš or-ganizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos. Jei pirtis bus per karšta ir per sausa, tuomet prakaitas išdžius vos pasiekęs odos paviršių.
– Gerai išsivanokite vantomis. Tai pirties kulminacija. Tai daryti reikia tuomet, kai esate gerai išprakaitavę.
– Neskubėkite iš pirties į šaltį. Staigūs temperatūros pokyčiai nėra naudingi. Pradžioje truputį atvėskite pirties prieangyje ir tik tuomet pulkite į ledinį vandenį ar sniegą.
– Į pirtį grįžkite tiek kartų kiek norisi.
– Po pirties procedūrų nusiprauskite po dušu.
– Neskubėkite apsirengti. Jei nesate gerai atvėsę priprakaituosite drabužius.
– Nepamirškite vartoti daug skysčių, nes pirtyje daug išprakaitavote.
– Pasimėgavę pirties malonumais, niekur neskubėkite. Mėgaukitės pojūčiais.
– Prieš eidami į pirtį ir po jos venkite vartoti alkoholinius gėrimus ir nepersivalgykite.
Pajuskite palengvėjimą ir gerą nuotaiką!
„Pirties įstatymai”
Visada atsiminkite šiuos pagrindinius „pirties įstatymus”:
– Pirtyje kaitinkitės tik tada, kai esate sveiki.
– Įėję į pirtį, pirmiausia sėskite ant žemutinės lentynos. Palengva kilkite aukštyn. Labiau tinka atsigulti – tuomet kūnas vienodai kaista, geriau atsipalaiduoja raumenys.
– Į pirtį eikite ne dažniau kaip kartą ar du per savaitę.
– Kaitindamiesi darykite pertraukas ir nebūkite karštyje ilgiau kaip 15 minučių.
– Nuolat gerkite skysčių, vėsinkitės po dušu ar baseine.
– Paisykite higienos taisyklių.
– Nelaukite, kol nuo nosies nulašės 100 prakaito lašų.
AUTORIUS: Linas EIMONTAS
