Tradicijas vertinantiems tautiečiams nėra geresnio namo už rąstinį. Toks namas nėra pigus, reikalauja priežiūros, tačiau visus rūpesčius atperka medžio jaukumas ir šiluma. Tą patvirtins kiekvienas kokybiškai pastatyto rąstinio namo savininkas. Rąstinis namas nėra vienadienis statinys. Jis atsparus temperatūrų pokyčiams ir gali stovėti kelis šimtus metų. Antai Norvegijoje tebėra rąstinių namų, statytų maždaug 1100 m. Tereikia tokio namo neapleisti, jį prižiūrėti.
Ant pakilimo bangos
Technologijos sparčiai keičiasi, kasmet atsiranda vis naujų gaminių, bet, nepaisant to, pirmoji medžiaga, kurią žmonija pradėjo naudoti būstams statyti, vis dar išliko. Mediena yra jauki ir šilta, todėl ir šiandien be jos apsieiti ne tik negalima, bet ir nenorima. Lietuviai iš naujo atranda rąstinių namų žavesį. Tokiems namams statyti pas mus dažniausiai naudojama pušų mediena. Brangesniems būstams mediena vežama iš Šiaurės kraštų. Rąstų formos būna įvairios – ne itin svarbu, ar jie apvalūs, tekinti, ar stačiakampiai. Svarbiausia – tinkamas kampų sujungimas.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, medinių, o ypač rąstinių, namų gamybos pramonė dabar auga, sparčiai kuriasi naujos įmonės. Rąstinių namų gamintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie šimtą rąstinių namų gamintojų.
Pirmas šūvis – taiklus
Vilniečiai Egidijus ir Regina Urbonavičiai prieš dvejus metus būtų pasijuokę iš minties, kad ateityje gyvens rąstiniame name. Tada toks klausimas jiems atrodė net nediskutuotinas. „Atsitiko taip, kaip atsitiko, ir šiandien gyvename rąstiniame name, esame tuo patenkinti ir laimingi. Pirmiausia dėl to, kad pavyko pastatyti namą iš pirmo karto”, – šypsodamiesi pasakoja šeimininkai.
Būstą visuomet galima idealiai suremontuoti, tačiau ne remontas lemia namų jaukumą. Sutuoktiniai įsitikinę, kad namų aurą suformuoja ne technologiniai ar konstrukciniai, bet psichologiniai dalykai.
Vienas rąstinių namų pranašumų yra tai, kad jame galima nesunkiai susikurti „šiltą” interjerą.
„Rąstinis namas reiškia prestižą, ekologiją, sveiką gyvenimo būdą. Rąstinis namas vertinamas kaip solidus ir patikimas statinys. Gyventi tokiame name jauku, tai lyg priartina praeitį, nes spygliuočių medžių, iš kurių statomi namai, amžius yra 120–150 ir daugiau metų”, – sako Urbonavičiai.
Alergija nebekamuoja
Sutuoktiniai puola vardyti rąstinio namo pranašumus: sveika aplinka, ekologiškumas, natūrali oro drėgmė, elektrostatiškumas, patvarumas, garso ir šilumos sulaikymo ypatybės. Žinoma, visi šie ir kiti pranašumai būdingi tik kokybiškai pastatytam namui.
„Spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius. Nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas visaverčiam poilsiui. Be to, rąstiniai namai palaiko natūralų drėgmės balansą namo viduje. Jei patalpose padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją sugeria. Patalpai pradžiūvus, medis drėgmę grąžina. Tokiu būdu drėgmė rąstinio namo viduje visada bus tokia pati kaip ir lauke. Rąstiniame name, skirtingai nei kitokiuose pastatuose, oras neišsausėja”, – požiūriu į gyvenimo kokybę pasidalijo Regina.
O Reginos sutuoktinis atkreipė dėmesį į šilumines namo ypatybes. Egidijaus teigimu, medinė siena iš 24–26 cm storio rąstų saugo šilumą taip pat kaip 1,2 m storio plytų siena. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto ją visoje patalpoje. Todėl rąstiniame name bus šilta net per didžiausius šalčius. Rąstinis namas išsiskiria maža šilumos apykaita. Dėl šios ypatybės sienos paviršiaus temperatūra labai artima patalpos temperatūrai – tai suteikia komfortą patalpoje.
Dar viena ypatybė, paskatinusi Urbonavičius statytis rąstinį namą, – problemos dėl alergijos, kurių būta mūriniame būste. Elektrostatinės medienos ypatybės neleidžia rąstinio namo patalpose sklandyti dulkėms.
Didžiausias priešas – drėgmė
Kaip ir bet kuris kitas statinys, rąstinis namas yra pažeidžiamas. Drėgmė – tai didžiausias priešas. Dėl drėgmės mediena ima pūti. Yra keletas rąstams pavojingos drėgmės rūšių: susikaupusi atmosferos drėgmė, gruntinė drėgmė, statybinė drėgmė, kondensacinė drėgmė.
Anot specialistų, nepakanka naudoti tinkamą medieną. Jei rąstinio namo sienose bus vietų, kur kaupiasi vanduo ar drėgmė, nepadės ne tik medienos paruošimas, bet ir jos padengimas specialiomis priemonėmis. Tiesa, statant medinį namą svarbi viena taisyklė: nieko baisaus, jei į tam tikras fasado vietas patenka vandens. Svarbiausia, kad vanduo ten nesikauptų ir galėtų išgaruoti.
Naujas namas iš rąstų nėra labai pigus. R. ir E. Urbonavičių skaičiavimu, surenkamas maždaug 70 kv. metrų ploto namukas su gręžtiniais pamatais, mediniais langais, grindimis, lubomis ir čerpių stogu kainuoja apie 140 tūkst. litų.
Forma – pagal poreikį
Pagal rastų apdorojimo būdą skiriamos trys rąstinių pastatų rūšys: rankomis apdorotų rąstų, įrenginiais apdorotų rąstų bei klijuotų rąstų pastatai. Rąstų profilis dažniausiai būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų. Visų išvardytų tipų namai nepraranda natūralių medienos ypatybių.
Rankomis apdorotų rąstų pranašumas yra tas, kad net apdirbti rąstai nepraranda natūralumo. Kiekvienas rąstas apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos klojant horizontalius rąstų vainikus vieną ant kito. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens, viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma taip, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu.
Įrenginiais apdorotų rąstų sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdorotų rąstų. Rąstai yra ištekinami arba frezuojami. Taip gaunama apvali arba stačiakampio forma. Įrenginiais apdirbti rąstai yra matematiškai tikslių formų. Statant tarp rąstų dedamos izoliuojamosios medžiagos. Mašinomis apdorotų apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Gyvenamajam namui, jeigu jis papildomai nešiltinamas, rekomenduotinas rąstų storis yra ne mažiau kaip 180 mm. Klijuotų rąstų namų statyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams suklijuojami iš medienos tašų ir mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Labai svarbu, kad rąstai būtų suklijuoti ekologiškais klijais, laidžiais orui ir vandens garams. Tuomet rąstinis namas nepras natūralumo, „kvėpuos”.
Tikimasi mažiau defektų
Padidėjus rąstinių namų paklausai šį statybos būdą populiarina naujos įmonės bei privatūs statytojai.
Natūralu, kad padaugėjo nusiskundimų dėl nekokybiškai pastatytų rąstinių namų.
Didžiausios čia slypinčios problemos: statybai naudojama nekokybiška mediena, netinkamai įrengiami jungiamieji mazgai, skubotai atliekami vidaus apdailos darbai. Nesilaikant technologinių reikalavimų, sienoje neišvengiamai atsiranda plyšių, netolygiai sėda rąstai, sienose įsiveisia pelėsis.
Rąstinių namų gamintojų asociacija parengė standartinius reikalavimus, kuriais turėtų vadovautis rąstinių namų statytojai.
Reikalavimai taikomi visų tipų rąstinių pastatų statybai ir apibrėžia sienų, perdangų bei stogų konstrukcinių elementų gamybos ir statybos būdus. Pateikiami nurodymai dėl medienos kokybės, pastatų konstrukcijų ir jų surinkimo, tarpų sandarinimo, pastatų sėdimo, apsaugos nuo biologinių pažeidimų.
Lig šiol nebuvo bendrųjų rastinių namų kokybės reikalavimų, todėl kiekvienas statytojas rąstinius namus statydavo pagal savitą technologiją. Tikimasi, kad vadovaujantis standartizuotais reikalavimais sumažės statybinių brokų.
