Rąstiniai namai, tai namai, kurių sienos suręstos iš horizontaliomis eilėmis sudėtų rąstų. Sienų sukirtimas – tai rąstų sudėjimas vienas ant kito. Kampuose rąstai vieni su kitais surišami sąsparomis – savotiškomis spynomis. Sąspara tai pastato vainiko rąstų sunėrimo vieta. Priskaičiuojama apie 50 sąsparų tipų. Paprastai kiekvienas gamintojas turi savitą kampų sukirtimo technologiją.
Viršutinis rąstas jungiamas su apatiniu rąstu priglundančia išilgine išdroža – per visą rąsto ilgį padaryta vientisa išdroža. Viršutiniame rąste iškirsta išilginė išdroža savo forma atitinka apatinį rąstą. Vainikai renčiami vienas ant kito kol pastatomas namas.
Dažniausiai naudojami kampų sukirtimai:
– tradicinis (dar vadinamas „balninis“, „kanadietiškas“ arba „rusiškas“ kampas);
– skandinaviškas tipas (kartais vadinama „norvegiškas“ ar „švediškas“ kampas);
– trapecinis (taip vadinama „kregždės uodega“).
Tradicinis
Skandinaviškas
Trapecinis
Tarpai tarp rąstų užpildomi izoliacinėmis medžiagomis. Tam gali būti naudojamos natūralios medžiagos – sąmanos, linų pluoštas, avies vilna arba dirbtinės medžiagos (akmens vata, sintetinės medžiagos ir kt.). Izoliacinės medžiagos turi užsandarinti tarpus tarp rąstų ir garantuoti šiluminę izoliaciją.
Rąstų namai pagal pagaminimo būdą skirstomi į 3 pagrindinius tipus:
– rankų darbo rąstiniai namai;
– mašininio apdirbimo rąstiniai namai (tekintų arba frezuotų rąstų namai);
– klijuotų rąstų namai.
Rąstų profilis dažiausiai būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų. Visų išvardintų tipų namai turi natūralias rąstinių namų savybes, o namą kiekvienas gali rinktis pagal savo skonį ir poreikius.
Rankų darbo rąstiniai namai
Rankomis apdirbtų rąstų, rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdorotų rąstų. Tokio rąsto privalumas yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos montuojant horizontalius rąstų vainikus vieną ant kito. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skermens, tai viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu. Kadangi rąstai nėra kalibruojami tai tokio namo siena sudaryta iš skirtingo skersmens rąstų. Rąstai gali būti apvalus (naturalūs) arba stačiakampio profilio. Stačiakampio profilio rąstai pirmiausiai apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankiniu būdu suneriami. Tokie namai atrodo natūraliai ir yra brangesni už kitus.
Apvalūs (naturalūs) rąstai
Stačiakampio profilio rąstai
Mašininio apdirbimo rąstiniai namai
Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdirbtų rąstų. Rąstai yra ištekinami ir gaunami apvalūs (cilindruoti) rąstai, arba frezuojami ir gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos. Mašininio apdirbimo rąstai turi matematiškai tikslias formas. Statybos metu tarp rąstų dedamos izoliacinės medžiagos. Mašininio apdirbimo apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Gyvenamajam namui, jeigu jis papildomai nešiltinamas, rekomenduojamas rąstų storis yra ne mažiau kaip 180 mm.
Tekinti (apvalūs) rąstai
Frezuoti (stačiakampiai) rąstai
Klijuotų rąstų namai
Jeigu rankų darbo rąstiniai namai jau yra statomi šimtmečius, tai klijuotų rąstų namų gamyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Labai svarbu, kad rąstai būtų suklijuoti ekologiškais klijais, pro kuriuos gali praeiti oras ir vandens garai, tada rąstų namas nepraranda savo natūralių savybių, „kvėpuoja“.
