Šios rūšies dirbiniai spaudžiami iš plono metalo skardos lakšto. Jau žinote, kaip spausti metalą rankiniu būdu, norint padaryti reljefinį paveikslėlį. Atsiradus medžio, o vėliau metalo tekinimo staklėms, imta galvoti, kaip jas panaudoti dekoratyvinio metalų lankstymo darbams. Tuomet kilo mintis pamėginti spausti besisukantį metalo lakštą. Žodis rotatio yra lotynų kalbos ir reiškia sukimąsi ratu.
Gaminant šiuo būdu dekoratyvinį dirbinį, metalo lakštas specialiais įrankiais apspaudžiamas apie iš anksto ištekintą modeli, vadinamą puansonu. Puansonas įstatomas į staklių griebtuvą, prie jo pridedamas plonas metalo lakštas ir arkliuku prispaudžiamas. Staklių griebtuvui sukantis, lakštas specialiu įrankiu spaudžiamas , apgaubia puansoną ir susiformuoja dirbinys. Jis savo forma panašus į puansoną.
Mašinos, įrankiai, ruošiniai ir medžiagos
Dekoratyvinių dirbinių gaminimui rotaciniu spaudimu geriausiai tinka metalo tekinimo staklės. Galima pasigaminti tik šios rūšies darbams skirtas stakles. Svarbiausias reikalavimas, kad staklėse būtų įrenginys, keičiantis staklių griebtuvo sukimosi greitį. Jis turėtų būti keičiamas nuo 100 iki 1800 griebtuvo apsisukimų per minutę. Spaudžiant sudėtingos formos dirbinius, griebtuvo sukimosi greitis mažinamas, o lyginant jau suformuoto dirbinio paviršių, greitis didinams.
Spaudimo įrankiai. Tai metaliniai įrankiai, panašūs į medžio tekinimo kaltus, bet už juos didesni, ilgesniai ir storesniais kotais. Spaudimo įrankių darbinė dalis, išskyrus specialiuosius, neturi aštrių briaunų bei šonų. Jų kotai daromi 3 – 5 cm skersmens ir apie 0,5 m ilgio. Metalinės spaustuvų dalys būna įvairių formų. Plokščiasis spaustuvas, skirtas suformuoti dideles dirbinio plokštumas. Jo viena pusė plokščia, o kita pusiau apvali. Galas ir šonai suapvalinti. Apvalus, smailasis spaustuvas, skirtas lenkti metalo diską prie puansono, pradedant formuoti dirbinį. Aštrių šoninių ir galinių briaunų spaustuvas, skirtas atpjauti ir nulyginti besisukančio ruošinio kraštus.Spaustuvas, darbinėje dalyje turintis ratuką su grioveliu, skirtas užlenkti dirbinio briaunas, baigti suapvalinti kraštą ir suformuoti briauną.
Spaudimo įrankis su rutuliniu antgaliu naudojamas pradedant formuoti dirbinį, gaminamą iš kietesnio metalo skardos: bronzos ar minkšto plieno. Juo išlenkiami didžiausi gaubtieji dirbinio paviršiai ir suformuojamas visas dirbinio paviršius. Atraminis spaudimo įrankis skirtas iš kitos pusės prilaikyti besisukantį dirbinį, spaudžiamą darbinio įrankio. Atraminių įrankių galai gali būti suploto ir suapvalinto rutulio arba užlenkto suapvalinto galo formų.
Metalas. Dirbinių gamybai rotaciniu ruošinio apspaudimu apie puansoną naudojami alavo, aliuminio, vario, sidabro ir jų lydinių bei kai kurių plieno rūšių lakštai ir skarda. Vario ir žalvario lakštai atkaitinami mufelinėse krosnelėse.
Tepalas. Prieš pradedant rotacinio būdu spausti dirbinį, jo ruošinį reikia sutepti ir tuo sumažinti trintį tarp besisukančio ruošinio ir spaudimo įrankio. Tepimui naudojams skalbimo muilas, lašiniai arba parafinas.
Meninio dirbinio paviršiaus ėsdinimas
Gražiai iškalinėtą, išspaustą dirbinį galima papuošti piešinias o jų foną išėsdinti rūgščių tirpalais. Šis darbas netoks sudėtingas, kaip graviravimas, bet, kaip minėjome anksčiau, labiau pavojingas,nes rūgšties tirpalas, neatsargiai dirbant, gali užtikšti ant rankų ir kitų kūno dalių. Laikykitės ankstesniame paragrafe paminėtų saugaus darbo taisyklių.
Nuplaukite ir nuriebalinkite dirbinio paviršių.Išgraviruokite arba kitu būdu padarykite piešinį. Dirbinio kraštus ir piešinio dalis, kuriuos nereikia išėsdinti, padenkite laku arba bitumu. Tai darykite atsargiai teptuku. Lakui ar bitumui išdžiūvus, ant dirbinio paviršiaus užpilkite rūgšties tirpalo. Jis nepadengtas dirbinio dalis tirpina ir jos tampa matinėmis. Po to rūgšties tirpalą nupilkite, dirbinį nuplaukite šiltu tekančiu vandeniu ir tirpikliu pašalinkite laką arba bitumą. Nepaveiktos rūgšties tirpalo vietos blizga, sudarydamos piešinį.
Meninis dirbinių juodinimas
Šis meninių metalo dirbinių dekoravimo būdas buvo žinomas senovėje. Jis truputį panašus į emaliavimą. Juodinimo būdu puošiami auksiniai, sidabriniai ir platinos juvelyriniai dirbiniai. Juodinimo medžiaga susideda iš sidabro, vario, švino arba alavo ir sieros lydinio. Jai gaminti yra žinoma daugybė receptų. Daugiausia naudojamas juodinimo lydinys susideda iš: 1 dalies sidabro, 2 dalių vario ir 3 dalių švino. Šie metalai sulydomi. Į skystą jų lydinį pilami sieros milteliai ir maišoma.
Sieros moltelių pilama dvigubai daugiau, nei yra lydinio. Dalis jų išdega, o dalis susijungia su metalų lydiniu. Bendras lydinys pasidaro juodas. Jis karštas supilamas į vandenį. Vandenyje atvėsęs lydinys tampa trapiu, kaip stiklas. Tuomet jis sutrinams ir milteliai maišomi su aliuminio chlorido tirpalu. Gauta tyrele jau galima dengti dirbinio paviršių. Dirbinio paviršius turi būti gerai nušlifuotas ir be įbrėžimų. Neskirtas juodinimui dirbinio vietas reikia padengti karščiui atspariu moliu ir dirbinį kaitinti 300 – 400 °C temperatūroje. Nedideles dirbinio vietas galima iškaitinti lituokliu iš vidinės dirbinio pusės. Ištirpusi juodinimo medžiaga tvirtai susijungia su metalu ir gražiai blizga. Šlifuojamos tik metalinės dirbinio dalys.
