Lietuvoje sparčiai populiarėjantys kupoliniai statiniai stebina paskirčių įvairove: kupolas – poilsiui, laisvalaikiui ir pramogoms, kupolinė pirtis ar baseinas, kupolas – šiltnamis. Ieškantiems išskirtinumo, jaukumo, erdvės, norintiems būti gamtoje ar vakarais stebėti žvaigždes neišeinant iš kambario – kupolinis namas. Kokiam tikslui bus naudojamas kupolinis statinys, priklauso nuo fantazijos, tačiau svarbu prisiminti, kad prieš pradedant statybas privalu pasidomėti, kokie leidimai ir reikalavimai keliami tokiam statiniui.
Nusprendusiems statyti naują statinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena pirmąjį ir kone svarbiausią žingsnį – išsiaiškinti statinio kategoriją, nuo kurios priklausys visi tolimesni procesai ir darbų eiga.
Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Statybos įstatymas) apibrėžta: laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą; pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.2 straipsnio nuostatomis, nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Taigi, jei objektas – kupolas, kupolinis namelis atitinka visus Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytus statinio požymius (nekilnojamasis daiktas, kaip jis apibrėžtas CK 4.2 straipsnyje, turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje, atliekant statybos darbus), jis laikytinas statiniu. Jeigu statinio didžiausią dalį sudaro patalpos ir jis turi stogą, toks statinys laikytinas pastatu(atkreipiame dėmesį, kad pastatą gali sudaryti ir viena patalpa). Laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) laikinajam statiniui leidime nurodomas konkretus naudojimo terminas (nugriovimo termino pabaiga). Laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
Atvejai, kada statyti naują statinį privalomas SLD, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padarinių šalinimas“ (Reglamentas) 3 priedo 1 punkte. Šie atvejai priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos, kurioje vykdoma statyba. Pavyzdžiui, jeigu negyvenamosios paskirties pastatas pagal statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodytus požymius ir techninius parametrus priskiriamas nesudėtingųjų statinių I grupei, SLD privalomas Reglamento 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytais atvejais. Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti SLD (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).
