Pastaruoju metu populiarėjant pirčių kultūrai neretas žemės sklypo savininkas susimąsto apie nuosavą pirtį. Vienas iš paprastesnių pirties statymo būdų – suręsti ją ant polių. Tačiau statytojui veikiausiai kiltų klausimų, kokiai pastatų kategorijai toks objektas būtų priskiriamas ir ar norint jį statyti privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD)?
Statybos įstatyme statiniu vadinamas nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Šiuo įstatymu įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis:
– yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;
– turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;
– sukurtas atliekant statybos darbus.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatyme pateikta statinio sąvoka neatsiejama nuo Civiliniame kodekse (CK) nurodytos nekilnojamojo daikto sąvokos apibrėžties. CK išaiškinta, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, o kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, kuris yra fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nekilnojamojo daikto dalimi nelaikomas.
Taigi, jeigu statoma pirtis ant polių atitiktų visas paminėtas sąlygas, tai tokio statinio kategorija būtų nustatoma vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis. Kitaip tariant, jei pirties ant polių parametrai atitiktų nurodytus reglamento 2 lentelėje, toks statinys būtų priskiriamas prie I ar II grupės nesudėtingųjų statinių, kurių statybai SLD privalomas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte nurodytais atvejais.
Primename, kad pasitikrinti ar SLD privalomas naujai statomiems statiniams, galima čia: http://apklausos.vtpsi.lt/index.php/518183?lang=lt.
Apibendrinant teigtina, kad prieš pradedant statybas būtina atsižvelgti į objekto (ne atskirų jo dalių) konstrukcinius sprendinius: ar objektas montuojamas statybos vietoje ir nėra galimybės jo neišardžius perkelti į kitą vietą (remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, tai būtų statinys), ar pagamintas kilnojamasis daiktas atgabentas į vietą bei padėtas ant žemės ir yra galimybė jį neišardžius perkelti į kitą vietą (remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, toks daiktas nelaikomas statiniu). Jei objektas neatitinka statinio sąvokos, nurodytos Statybos įstatyme, tuomet jis nepriskiriamas statiniams ir Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos tokiam objektui netaikomos.